Tačiau rugsėjį ši dalis susitraukė iki 35 proc. Per keturias savaites iki spalio 4 d. vidutinis paros tiekimas siekė vos 310 000 barelių – tai mažiausias rodiklis nuo 2022 m. kovo, praneša „Bloomberg“, remdamasi laivų stebėjimo duomenimis.
Priėmė „pragariškų“ sankcijų įstatymą
Indijos naftos perdirbimo gamyklos palaipsniui pradėjo atsisakyti „Urals“ naftos dar rugsėjį, kai JAV priėmė „pragariškų“ sankcijų Rusijai įstatymą, leidžiantį prezidentui nustatyti milžiniškus muitus šalims, perkančioms rusiškus energijos išteklius. Visgi pastaruoju metu prie šių nuogąstavimų prisidėjo ir ekonominis faktorius, „Bloomberg“ teigė su situacija susipažinę šaltiniai.
Jų teigimu, „Urals“ tapo per brangi – ji parduodama su 10 JAV dolerių skirtumu nuo „Dated Brent“ kainos.
Pasak šaltinių, anksčiau su didelėmis nuolaidomis pardavinėti bareliai dabar kainuoja beveik tiek pat, kiek Artimųjų Rytų rūšių nafta, o tai skatina Indijos naftos perdirbimo gamyklas vėl gręžtis į Persijos įlankos tiekėjus.
Indijos vyriausybė neprašė bendrovių mažinti rusiškos naftos pirkimų dėl rizikos sulaukti JAV muitų, teigia „Bloomberg“ šaltiniai. Tačiau „Urals“ šiuo metu parduodama praktiškai tokia pačia kaina kaip Artimųjų Rytų rūšys, todėl naftos perdirbimo gamyklos perėjo prie pastarųjų, juolab kad jų trūkumo dabar nejaučiama.
Artimųjų Rytų naftą pradėjo pirkti ir nepriklausomos Kinijos naftos perdirbimo gamyklos, nes šalies valstybinės įmonės beveik išstūmė jas iš Rusijos žaliavos pirkimo rinkos.
Kinija toliau iš Rusijos perka 1–2 mln. barelių per parą. Per keturias savaites iki spalio 4 d. tiekimas Kinijai siekė 1,4 mln. barelių.
