Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 21, 17:01

Rusų kariuomenės marodieriavimo tradicijos – pasisavina ir dešras, ir kulkosvaidžius

Kovo ir balandžio mėnesiais internete pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose Rusijos kariai puldinėja maisto prekių parduotuves Ukrainoje, ir nuotraukų, liudijančių, kaip jie plėšia buitinę techniką iš ukrainiečių namų. Vagystės rusų kariuomenėje paplitusios itin plačiai. Marodieriauja kariai ne tik svetimose šalyse, bet ir namuose – tiek vieni iš kitų, tiek iš civilių, rašo „Radio Svoboda“.
Protestas prie Rusijos ambasados
Protestas prie Rusijos ambasados / AFP/ „Scanpix“ nuotr.

Plačiai išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos kariai per kurjerių tarnybos Mozyriaus filialą siunčia siuntas su įranga ir daiktais į Rubcovską, Maskvą, Čitą, Omską, Novosibirską ir Birobidžaną, civilizuotam pasauliui sukėlė pasipiktinimą.

Patys rusai atsisakė tuo patikėti ir visus vaizdo įrašus paskelbė klastotėmis. „Sever.Realii“ korespondentas ištyrė karinių teismų bylas, kad išsiaiškintų, kas dažniausiai vagiama kariuomenėje.

Apklausti ekspertai teigia, kad tik nedidelė dalis bylų pasiekia baudžiamuosius teismus: vadai dangsto eilinius, nes tai mestų šešėlį ir ant jų.

Vien tik Šiaurės vakarų regiono garnizono karinių teismų bylose yra 59 bylos dėl vagysčių ir apiplėšimų, kurias Rusijos kariškiai įvykdė nuo 2021 m. iki 2022 m. gegužės mėn. Dažniausiai vogė Pskovo kariai – 10 baudžiamųjų bylų, antroje vietoje – Velikij Novgorodas su 9 bylomis, sąžiningiausi buvo kontraktininkai iš Polarno – per metus nebuvo nė vienos vagystės.

Dauguma už vagystes nuteistų kariškių neturi puslapių socialiniuose tinkluose savo vardais – Rusijos valdžios institucijos jiems uždraudė juos turėti.

Kelių žmonių, turinčių identiškus vardus, puslapiai uždaryti ir jie neatsakė į „Sever.Realii“ korespondento užklausas. Kai kuriuos karius ginantys advokatai taip pat neatsakė į „Sever.realii“ klausimus, o kai kurių iš jų pavardės teismo dokumentuose slepiamos.

Dešros, striukės ir telefonai

2021 m. rugpjūtį Vitalijus Mucharevas, pagal sutartį dirbantis kariškis iš Leningrado srities, grįždamas iš ligoninės nusprendė pernakvoti draugo namuose. Jis, nuėjęs į prieškambarį, pamatė, kad kaimyninio buto durys neužrakintos, ir įėjo į vidų.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Miestai po Rusijos invazijos
„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Miestai po Rusijos invazijos

Koridoriuje jis rado dulkių siurblį dėžėje, garintuvą drabužiams ir liemenę su 4 000 rublių kišenėje, kuri kabojo ant pakabos. V.Mucharevas visa tai paėmė iš buto ir parsinešė į savo namus.

Kareivio nesustabdė tai, kad šeimininkai tuo metu buvo kitame kambaryje. Vyras ir žmona išgirdo triukšmą, bet kai jie išėjo į koridorių, V.Mucharevo nebebuvo, kaip ir jo daiktų. Šeima iškvietė policiją ir vagis buvo surastas. Vyborgo teismo teisėjas Aleksandras Šlachovas skyrė mažesnę bausmę – 30 tūkst. rublių baudą ir 15 500 rublių teismo išlaidų. Priimant nuosprendį V.Mucharevas toliau tarnavo kariuomenėje pagal sutartį, nors jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vagystės ir neteisėto patekimo į kito asmens butą.

2021 m. pavasarį kitas kontraktininkas iš Leningrado srities Ivanas Drozdas ir jo bičiulis Sergejus Gorbačenka paėmė svetimą priekalą. Tačiau teisėjas Jurijus Smirnovas nutraukė baudžiamąją bylą dėl grupės asmenų įvykdyto plėšimo.

Šį sprendimą jis paaiškino tuo, kad I.Drozdas ir S.Gorbačenka buvo teisiami pirmą kartą, jie padarė vidutinio sunkumo nusikaltimą, tačiau atlygino žalą ir susitaikė su priekalo savininku. I.Drozdas turėjo sumokėti tik 8750 rublių procesinių išlaidų.

2022 m. vasarį Petrozavodske karinis teismas suteikė malonę Vladislavui Nuijui, kuris tarnaudamas pagal sutartį iš parduotuvės pavogė tris pakuotes upėtakių ir keturias dešras. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį „plėšimas“. Teisėjas Aleksejus Dolžnikovas nutraukė bylą, o kaltinamasis už teismo išlaidas sumokėjo tik 14,4 tūkst. rublių.

Rusijos kariai vagia ne tik iš civilių gyventojų, bet ir iš savo darbdavio, daugiausia karinę įrangą ir uniformas.

Seržantas Danielis Ivlevas iš 54096 karinio dalinio kartu su kolegomis atostogavo mieste ir pamatė, kad kažkas ant žolės pamiršo mobilųjį telefoną ir nešiojamąjį garsiakalbį. D.Ivlevas paėmė telefoną sau, prieš tai atstatęs gamyklinius nustatymus, o išmaniojo telefono dėkle rado kelias banko korteles.

Karys nuėjo į parduotuvę nusipirkti maisto ir cigarečių bei 16 kartų atsiskaitė svetima kortele, išleisdamas daugiau nei penkis tūkstančius rublių. Pavogta kortele jis taip pat sumokėjo skolą: per „Sberbank.Online“ pervedė septynis tūkstančius rublių savo draugui ir dar tūkstantį pervedė sau.

Teisėjas pripažino D.Ivlevą kaltu dėl dviejų nusikaltimų: telefono vagystės ir pinigų vagystės iš banko sąskaitos. Jam skirta 105 tūkst. rublių bauda ir 21,5 tūkst. rublių teismo išlaidų.

Novgorode kontraktininkas Dmitrijus Arefkinas taip pat išgrynino pinigus iš kitų žmonių sąskaitų. Apsilankymo svečiuose metu jis pavogė moters mobilųjį telefoną ir naudodamasis „Sberbank.Online“ iš jos banko kortelės pervedė 60 tūkst. rublių.

Teisėjas Stepanas Dakovas nuteisė jį dvejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme ir 20 tūkst. rublių bauda.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariuomenė daiktai
„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariuomenė daiktai

Sankt Peterburge tarnavęs Kantemiras Chabalovas taip pat buvo apkaltintas mobiliojo telefono vagyste. Jis pavogė „Xiaomi“ išmanųjį telefoną prieš skrydį Pulkovo oro uoste, tačiau byla buvo nutraukta, nes tai buvo pirmas kartas, kai jis įvykdė nusikaltimą, o jis ir telefono savininkas susitaikė.

Kontraktininkas Vladimiras Malinovskis iš Vologdos tiesiog išplėšė išmanųjį telefoną iš prie parduotuvės stovėjusio vyro rankų. Teismas tai įvertino kaip plėšimą ir skyrė jam 35 tūkst. rublių baudą.

Apvogė parduotuvę ir sodybas

Sergejus Danilovas, kariškis iš Sankt Peterburgo, vogė maisto produktus. Viename prekybos centre esančiame savitarnos kasos punkte jis nenuskaičiavo daugiau nei devynių tūkstančių rublių vertės prekių ir buvo sugautas apsaugos darbuotojų.

Pats karys, pasak dalinio, kas mėnesį gaudavo po 60 tūkst. rublių. Teismas bylą nutraukė: vadovybė rekomendavo S.Danilovą kaip gerą karį, kita lengvinančia aplinkybe teisėjas laikė jo žmoną ir vaiką, kurie buvo jo išlaikytiniai. Pagautajam teko sumokėti tik 20 tūkst. rublių baudą.

Novgorode šauktinis Muradas Azizovas, kontraktiniai kariai Stepanas Gvozdevas ir Antonas Kulbakinas iš vietinės parduotuvės „Piatioročka“ pavogė daugiau kaip 12 tūkst. rublių – maisto produktų, drabužių ir higienos priemonių. Byla prieš visus kariškius taip pat buvo nutraukta, skirta 20 tūkst. rublių bauda.

2021 m. birželį Vladislavas Jefimovas, kontraktininkas iš Novgorodo, kartu su draugais kariškiais ir trimis merginomis nuėjo į kaljano parduotuvę ir pavogė „Xbox“ žaidimų konsolę bei valdymo pultelį.

Baudžiamoji byla buvo iškelta pagal straipsnį „vagystė, įvykdyta grupės asmenų iš anksto susitarus“, nes kariškiai tyčia blaškė darbuotojų dėmesį, o vienas iš jų įsikišo konsolę po striuke. Visi jie buvo nubausti vienerių metų lygtinėmis bausmėmis ir sumokėjo teismo išlaidas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Okupuotas Sevastopolis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Okupuotas Sevastopolis

Sergejus Nikandrovas, Pskovo desantininkas, kurį Vladimiras Putinas apdovanojo medaliu už narsą, 2021 m. įlindęs į svetimą sodybą rado šešias tonas sveriančią metalinę konstrukciją, kurios vertė viršija 250 tūkst. rublių.

Pavasarį sodybos savininkas ketino ją uždengti daugiasluoksnėmis plokštėmis ir naudoti kaip sandėlį. Tačiau S.Nikandrovas kartu su pažįstamu supjaustė konstrukciją ir pardavė ją į metalo laužą. Gautomis pajamomis jis nepasidalijo su savo padėjėju.

Teisme parodymus apie desantininką S.Nikandrovą davė jo buvusi žmona. Teismui ji paaiškino, kad jam reikia pinigų. Teisėjas S.Nikandrovui skyrė 50 tūkst. rublių baudą ir 10,5 tūkst. teismo išlaidų.

Šauktinis Dmitrijus Kleščevas iš Murmansko iš karto apvogė tris svetimas sodybas: vienoje iš jų išlaužė spyną ir pavogė elektrinę, inverterinį benzininį generatorių ir valties variklį.

Iš kaimyninio namo paėmė žoliapjovę, o iš trečio kaimyno – žalvarinį medinį samovarą ir atsuktuvą. D.Kleščevas pasirinko taikinius neatsitiktinai: visi namai buvo netoli jo motinos sodybos, ir jis pasinaudojo jos automobiliu, kad galėtų išgabenti grobį.

Motina teigė, kad apie vagystes sužinojo tik iškėlus baudžiamąją bylą. D.Kleščevas net nepardavė šių daiktų. Iš pradžių jis paslėpė pavogtus daiktus, o paskui juos tiesiog sudegino, kad nebūtų įtariamas. Dėl to jam buvo skirta 100 tūkst. rublių bauda.

Liepsnosvaidis ir atsarginės dalys

Rusijos kariai vagia ne tik iš civilių gyventojų, bet ir iš savo darbdavio, daugiausia karinę įrangą ir uniformas.

Pavyzdžiui, kontraktiniai kariai Andrejus Semeniščiovas, Aleksandras Sokolovskis ir Nikita Truškinas iš Kaliningrado srities pavogė kulkosvaidį ir dūminių granatų.

Kulkosvaidis buvo parduotas už 17 tūkst. rublių, tačiau neatsižvelgta į tai, kad pirkėjas bendradarbiavo su policija. Be to, tai buvo „kontrolinis pirkinys“.

A.Semeniševui, kaip neteisėto ginklų pardavimo ir vagystės su neteisėtu įvežimu ideologiniam įkvėpėjui, skirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, N.Truškinui – trejų metų, A.Sokolovskiui – dvejų metų.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Miestai po Rusijos invazijos
„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Miestai po Rusijos invazijos

Jų tautietis Sergejus Sipiaginas pavogė kelis karinius telefonus, mechaninius aviacinius laikrodžius, radijo imtuvus, ant šalmo tvirtinamą naktinio matymo prietaisą ir kitą įrangą – viso už daugiau kaip 160 tūkst. rublių, tačiau teismas nutraukė jam iškeltą bylą ir skyrė tik 40 tūkst. rublių baudą.

Kitas Kaliningrado kontraktininkas Vasilijus Morozas iš kariuomenės pavogė ratlankius ir padangas, o paskui bandė juos parduoti internete. Taip jis buvo sugautas. Teismas jam skyrė 100 tūkst. rublių baudą.

Į kariuomenę dažniausiai eina žmonės iš depresyvių regionų, kur nėra darbo ir pajamų.

Olegas Andriušinas iš Pskovo pavogė du šalmus iš savo padalinio. Teisėjas nutraukė bylą ir skyrė 20 tūkst. rublių baudą.

Kitas Pskovo karys Dmitrijus Bočkovas iš dalinio pavogė ne tik du šalmus, bet ir dvi neperšaunamas liemenes bei vyresniojo šaulio modulinių transportinių liemenių komplektą. Jis taip pat nusprendė juos parduoti internete. Teisėjas Aleksejus Laškevičius nuteisė D.Bočkovą 150 valandų priverstinių darbų.

Vyborge kontraktininkas Nikolajus Vasiučenka iš savo padalinio pavogė 105 tūkst. rublių vertės penkis radijo ryšio įrenginius: jis užlipo ant automobilio GAZ-66-15 stogo, išmontavo radijo stoties įrangą ir pavogtus įrenginius paslėpė miške. Byla buvo nutraukta ir paskirta 30 tūkst. rublių bauda bei 11,75 tūkst. rublių teismo išlaidų.

„Mūsų kariuomenė garsėjo žiurkėmis“

Žmogaus teisių grupės „Piliečiai. Kariuomenė. Teisė“ direktorius, Maskvos Helsinkio grupės narys Sergejus Krivenko sakė, kad kariuomenėje vogti visada buvo įprasta.

„Pirma, reikia nustatyti atitinkamą kultūrinį lygį. Į kariuomenę dažniausiai eina žmonės iš depresyvių regionų, kur nėra darbo ir pajamų.

Bet koks daiktas tampa reikšmingas ir kareivis negali atsispirti pagundai pasiimti jį sau. Antroji priežastis – nebaudžiamumas. Kariuomenėje tyrimai vis dar patikėti vadams, o ne išorės agentūrai, pavyzdžiui, karo policijai.

Bet koks incidentas padalinyje meta šešėlį ant vado, todėl liūto dalis visko yra slepiama ir tik ledkalnio viršūnė pasiekia teismus“, – aiškino S.Krivenka.

Tass/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariuomenė
Tass/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariuomenė

Pasak jo, „mandagūs žalieji žmogeliukai“, kareivio ir karininko garbė, „kareivis nesužeis vaiko“ – visa tai yra nesąmonė ir mitai, užgožiantys tikrąją kariuomenės padėtį.

„Kariuomenė kelia grėsmę patiems kariams. Jei su senųjų karių gąsdinimu buvo susidorota, smurtas iš dalinių neišnyko. Jei dabar Voroneže kiltų sukilimas ir ten būtų pasiųsti kariai, Rusijos kariuomenė pradėtų veikti taip pat, kaip Ukrainoje.

Tokia yra jos padėtis, turime pažvelgti tiesai į akis. Sisteminė to priežastis yra ta, kad kariuomenėje nepavyko sukurti kokybiškos žemiausios grandies, kaip, pavyzdžiui, seržantai Amerikos kariuomenėje.

Turime visiškai atsitiktinius neformalius valdžios centrus, sudarytus iš jaunų žmonių, kuriuos kartais sujungia to paties regiono šauktinių grupės. Šios grupės veikia smurtaudamos“, – teigė S.Krivenka.

Jevgenijus Nilovas (vardas pakeistas herojaus prašymu) ilgą laiką pagal kontraktą tarnavo įvairiose Šiaurės Vakarų šalyse. Jo teigimu, iki 30 proc. karių vagiliauja.

„Jie vagia vieni kitų darbo užmokesčio korteles su PIN kodais, telefonus ir pinigus. Apie 30 proc. vagysčių, ne mažiau. Mūsų kariuomenė garsėjo žiurkėmis, sakau taip, kaip yra.

Buvo pavogtos net šlepetės. Iš šių nusikaltimų tik dešimtadalis buvo parduota vadovybei. Vadovams tokie atvejai taip pat yra gėda: tai yra blogai ir geriau nesikreipti toliau nei kuopos vadas“, – sakė J.Nilovas.

Vagysčių kultūrą skatino ir įsakymas: jame buvo nustatytos užduotys, kurių nebuvo galima atlikti nevagiant.

Jis sakė matęs, kaip Rusijoje buvo formuojama kontraktinė kariuomenė.

„Buvo tik „raupsuotieji“, visi, kas tik galėjo atvykti, buvo paimti. Šiandien kariuomenėje, kurią kuria mūsų valstybė, turi būti bebaimis. O silpnavaliai žmonės dažniausiai būna morališkai nukrypę. Yra normalių, patriotiškai nusiteikusių žmonių, bet jų nedaug.

Problema yra personalo atranka. Be to, jie atvyksta iš skurdžių regionų, iš kaimų, kur atlyginimas yra 7 tūkst. rublių, gauna normalius pinigus ir juos prageria. Tada jie pavagia pinigus iš kolegos. Apie karininkų garbę dabar taip pat nėra prasmės kalbėti, nes karininkai paversti režimo tarnais“, – tikino J.Nilovas.

Anot jo, Rusijos kariuomenė sukurta remiantis smulkiomis vagystėmis kasdieniame gyvenime, kai visi vieni iš kitų viską vagia. Be to, tai nelaikoma gėdinga.

Jei kareivis ko nors neturi, vadai dažnai sako: „rask“. Taip buvo ir tada, kai buvau studentas. Tačiau ir vėliau“, – sako teisininkas Aleksandras Popkovas, 20 metų dirbęs karinio tyrimo srityje.

„Kai dar studijavau Lefortovo karo universitete, mano bendrakursiai buvo labai pasiturinčių generolų vaikai. Tuo pat metu iš kareivinių nuolat dingdavo rankšluosčiai, šlepetės, paklodės ir net paltų dirželiai.

Vagysčių kultūrą skatino ir įsakymas: jame buvo nustatytos užduotys, kurių nebuvo galima atlikti nevagiant. Kiekvieną pirmadienio rytą vykdavo ataskaitinis susirinkimas, o žiemą tekdavo barstyti smėlį ant paradinės aikštelės.

Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Rusijos kariai siuntė dešimtis kilogramų sveriančius siuntinius
Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Rusijos kariai siuntė dešimtis kilogramų sveriančius siuntinius

Gavome užduotį, bet neturime smėlio: važiuojame į miestą, į Jaujos upės krantinę, surandame statybų aikštelę, iškasame smėlį ir atvežame jį į paradinę aikštelę. Ir tada – „Gerai atlikta, įvykdyta užduotis“. O mes esame būsimieji tyrimo pareigūnai, kurie turi būti nepakantūs turto pasisavinimui“, – apie savo patirtį pasakojo A.Popkovas.

Atlikdamas karinį tyrimą, A.Popkovas matė įvairiausių vagystės motyvų. Tačiau pagrindinis iš jų, žinoma, yra pinigai.

„Adleryje pasienio apsaugos karys iš merginos gatvėje išplėšė rankinę ir pabėgo. Jo nelaimei, netoliese važiavo policijos automobilis, ir pareigūnai kartu su mergina jį persekiojo. Jo motyvas buvo paprastas: norėjo grąžinti didžiulę skolą už pralaimėjimą kortomis, o kolegos pasiūlė tai padaryti apiplėšimo būdu.

Arba praporščikas užėjo į parduotuvę ir, kai pardavėja nusisuko, iš po prekystalio paėmė labai paprastą mechaninį laikrodį.

Kai jo paklausiau, kodėl tai padarė, jis negalėjo paaiškinti, kodėl vogė“, – pasakojo A.Popkovas.

Tame pačiame biure dirbusiems kariniams tyrėjams mėnesiais dingdavo pinigai – tūkstantis ar du tūkstančiai rublių. Jie įtarė kolegą, bet jis tai neigė. Jie įrengė kamerą ir ištepė pinigus fosforescenciniu mišiniu.

Vagis pareigūnas įsitikino, kad visi išvyko, užrakino kabinetą, pasiėmė rakto dublikatą ir nuėjo į seifą. Paėmė pinigus. Jis buvo pulkininkas leitenantas, vidutinio rango karininkas, gaudavo gana didelę algą, turėjo automobilį. Kaip paaiškinti šią vagystę?

„Taganrogo karinio aerodromo pareigūnai pasisavino ir pardavė kelias talpyklas degalų. Už gautas lėšas buvo baigtos statyti kareivinės. Tai nustebino visus, net ir karinės prokuratūros pareigūnus. Teisme byla buvo nutraukta dėl amnestijos arba aktyvios atgailos. Toks kilnus motyvas.

Korupcija persmelkia visą visuomenę, pradedant aukščiausiais valstybės vadovais. Jei karininkas mato, kad jo vadas vagia, o pastarasis mato, kad generolas statosi didžiulį dvarą, natūralu, kad visi jie vagia iš eilės“, – teigė A.Popkovas.

Liepia rasti pačiam

„Rusijos kariuomenėje vyrauja absoliučiai beatodairiškas požiūris į visus žmones“, – sako „Conflict Intelligence Team“ įkūrėjas Ruslanas Levievas.

Pasak jo, tai pasireiškia net bendraujant su vadais, vyresniaisiais karininkais.

„Pavyzdžiui, kareivis sako, kad neturi tinkamos avalynės – jam neišduotas nė vienas lauko uniformos komplektas. Jis kreipiasi į savo viršininką, o jam dažnai atsakoma: „gauk juos“. O „gauti“ kariuomenėje reiškia „pavogti“.

Nesvarbu, iš ko, galite vogti net iš kolegos kareivio. Ir visi tai supranta ir elgiasi įprastai: jūsų problemos, darykite su jomis, ką norite. Štai kodėl vagystės klesti net ir tarp karių, kurie, atrodo, kovoja petys į petį“, – teigė R.Levievas.

Normalus psichologinis klimatas, pakankamas ginkluotės ir uniformų kiekis dabar prieinamas tik elitiniuose daliniuose, tokiuose kaip Specialiųjų operacijų pajėgos, pažymėjo jis.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Kilimų tariamai prisivogę Rusijos kariai
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Kilimų tariamai prisivogę Rusijos kariai

„Kitų padalinių vadai turi atsiskaityti tik savo viršininkams. Niekam neįdomu, kaip esi pasiruošęs karui, niekam neįdomus įprastas kareivio mokymas. Asmeninė nauda, asmeniniai rodikliai yra svarbūs kiekvienam.

Pavyzdžiui, vadovaujate batalionui, o jūsų vadovaujamame batalione yra įrangos, kurios dalis yra sugedusi. Jūsų vadovai ateina ir klausia, kodėl BMP neveikia. Pradedate aiškinti, kad rengėte ataskaitą, bet jie jos nepateikė.

Inspektoriams tai nerūpi – jiems svarbiau pažymėti langelį, kad nustatė pažeidimą. Už tai jums bus skirta bauda, būsite nubausti.

Tai reiškia, kad žvėriškas požiūris stiprinamas visais lygmenimis. Dėl to žmonės virsta žvėrimis. Jie taip pat elgiasi su visai – ir su kolegomis kariais, ir su civiliais“, – sakė R.Levievas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min