Pirmadienį paskelbtame pranešime spaudai vyriausybė pranešė, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas – pasiūlyti ekspropriacijos įstatymo pataisas, pagal kurias „turto savininkas gali būti priverstas perduoti savo turimą turtą“.
„Tikslas – užtikrinti, kad Švedijos vyriausybė galėtų imtis veiksmų, kai kyla pavojus, kad nuosavybė gali būti naudojama nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiu būdu“, – rašoma pareiškime.
„Blogėjanti saugumo padėtis kelia naujus reikalavimus Švedijos gebėjimui apsisaugoti nuo grėsmių, – tęsiama pareiškime. – Rizika, kad nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas sabotažui, žvalgybai ar kitai grėsmę saugumui keliančiai veiklai, turi būti veiksmingai valdoma.“
Pareiškime teigiama, kad tyrimas, kuriam pirmininkauja Apeliacinio teismo vyresnysis teisėjas, savo išvadas turi pateikti ne vėliau kaip iki 2027 m. kovo pabaigos, skelbia „TVP World“.
Slapta bazė
Gynybos ministras Pålas Jonsonas sakė, kad planuojami teisės aktai suteiks valdžios institucijoms „naują priemonę, kuri neleis niekam naudotis nuosavybe, pavyzdžiui, planuojant sabotažą ar šnipinėjimą prieš Švediją“.
Nors vyriausybės pareiškime Rusija nebuvo įvardyta kaip pagrindinė grėsmė, P.Jonsonas anksčiau yra sakęs, kad reikia apsaugoti gynybos infrastruktūrą: „Vyriausybė ketina įvesti reguliavimo supaprastinimus ir sutrumpintus procesus, kad greičiau ir veiksmingiau būtų galima atremti Rusijos keliamą grėsmę.“
Naujausias žingsnis taip pat buvo priimtas po Vakarų žvalgybos agentūrų perspėjimų, kad Rusijos agentai slapta įsigyja nekilnojamojo turto netoli jautrių karinių objektų ir svarbios infrastruktūros.
2023 m. žiniasklaidai atskleidus, kad su Kremliumi susijęs oligarchas įsigijo nekilnojamąjį turtą netoli itin įslaptintos karinio jūrų laivyno bazės, kilo didelis politinis skandalas.
Stanislavas Aleščenka, kuris taip pat turi Kipro pasą, 2017 m. įsigijo 600 kv. m namą ir žemės sklypą Stokholmo archipelago Muskės salos pakrantėje, pranešė laikraštis „Expressen“.
Nekilnojamasis turtas yra ant uolų, po kuriomis Šaltojo karo metais veikė slapta požeminė karinių jūrų pajėgų bazė, o 2004 m. buvo apleista, skelbia „TVP World“.
Švedijos ginkluotosios pajėgos į bazę sugrįžo 2019 m.
Neseniai Švedijos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia, glaudžiai susijusi su prezidento Vladimiro Putino Kremliumi, įsigijo nekilnojamojo turto netoli Vesteroso oro uosto – tarptautinio oro uosto prie Stokholmo. Nacionalinė saugumo tarnyba SAPO įspėjo apie šnipinėjimo veiklą šiame rajone.
Buvęs gynybos ministras Peteris Hultqvistas pernai įspėjo, kad, jo skaičiavimais, šiaurės Švedijoje ir aplink Stokholmą 152 Rusijos piliečiams iš viso priklauso 247 nekilnojamojo turto objektai, kai kurie iš jų yra netoli strateginių įmonių ar karinių objektų.
