Sekite 15min Google
Socialiniuose tinkluose išplitusiuose įrašuose bei naujienų portalų publikacijose remiamasi Ukrainos finansų ministerijos lentele, kurioje nurodomos valstybių ir institucijų tiesiogiai į Ukrainos biudžetą pervestos lėšos.
Pastebėję, kad prie Estijos atskirų metų įrašyti brūkšniai arba nulis, propagandininkai tai pateikė kaip įrodymą, neva šalis apskritai neprisidėjo prie pagalbos Ukrainai. Tačiau toks vertinimas paremtas vieno siauro rodiklio sutapatinimu su visa Estijos suteikta parama.
Nurodomi duomenys iš tiesų paimti iš Ukrainos finansų ministerijos ataskaitos. Tačiau jų kontekstas buvo iškraipytas, o dalis jo – sąmoningai nutylėta.
Ukrainos finansų ministerijos lentelėje prie Estijos iš tiesų įrašytas nulis, nes joje skaičiuojama tik viena paramos rūšis – tiesioginės įplaukos į valstybės biudžeto bendrąjį fondą.
Kokie tai duomenys?
Tačiau propagandos skleidėjai nutyli svarbiausią aplinkybę: lentelėje pateikiami duomenys ne apie visą Ukrainai skirtą finansinę paramą, o tik apie lėšas, tiesiogiai pervestas į valstybės biudžeto bendrąjį fondą – lengvatines paskolas ir biudžetui remti skirtas dotacijas.
Todėl sąraše atsidūrė, pavyzdžiui, apie 1 mln. JAV dolerių pervedusi Albanija ir 2 mln. JAV dolerių skyrusi Islandija. Estija šiuo paramos kanalu beveik nesinaudojo.
Šioje lentelėje neatsispindi karinė ir humanitarinė parama, Ukrainos atkūrimo projektai, Estijoje priimtų ukrainiečių karo pabėgėlių išlaikymo išlaidos, per Europos Sąjungos institucijas, Europos investicijų banką ir tikslinius fondus skirti įnašai, suteiktos garantijos bei Ukrainai skirtų europinių paskolų palūkanų kompensavimas.
Būtent šios paramos formos sudaro didžiąją Europos valstybių, įskaitant Estiją, pagalbos Ukrainai dalį.
Estija dvišalių pervedimų neatliko, tačiau tai nereiškia, kad ji apskritai nerėmė Ukrainos.
Estijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, bendra 2022–2027 metais Ukrainai jau suteiktos ir dar suplanuotos paramos suma siekia apie 1,41 mlrd. eurų.
Tiesioginė karinė pagalba sudaro maždaug 810 mln. eurų. Beveik 400 mln. eurų iš šios sumos skirta šaudmenims, o likusi dalis – prieštankinėms sistemoms „Javelin“, artilerijai ir kitai ginkluotei. Įskaičiavus logistikos išlaidas, bendra karinės paramos vertė siekia 820 mln. eurų.
Prie karinės pagalbos prisideda ir civilinė parama. 2022–2025 metais Estija Ukrainai skyrė 326 mln. eurų nekarinės pagalbos, o įgyvendinus iki 2027-ųjų suplanuotas priemones ši suma turėtų išaugti iki 421 mln. eurų. Ji apima paramą kibernetiniam saugumui, humanitarinę ir finansinę pagalbą bei Ukrainos atkūrimo projektus.
Estijos lėšomis, be kita ko, pastatytas vaikų darželis Ovruče, prisidėta prie Malyno tilto atstatymo ir namų šeimoms, auginančioms našlaičiais likusius vaikus, statybų. 2027 metais Taline taip pat numatyta surengti tarptautinę Ukrainos atkūrimo konferenciją.
Iš jos 88,22 mln. eurų sudarė finansinė parama, teikta per tarptautinius fondus ir investicijų bankus, o likusi dalis – ginklai, šaudmenys, įranga, humanitarinė pagalba, atkūrimo projektai ir kita tikslinė parama.
Taigi lentelėje nurodytas nulis reiškia ne paramos Ukrainai nebuvimą, o tik tai, kad Estija pinigų nepervedė vienu konkrečiu – tiesioginio Ukrainos biudžeto finansavimo – būdu.
Be to, Estija paramą Ukrainai yra įtraukusi į atskirą valstybės biudžeto eilutę ir įsipareigojo kasmet karinei pagalbai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. šalies BVP. 2026 metais tam numatyta 110,7 mln. eurų: 90 proc. šios sumos bus skirta Ukrainai reikalingai produkcijai iš Estijos gynybos pramonės įsigyti, po 5 proc. – IT koalicijos veiklai ir Ukrainos karių rengimui.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto „Ukraine Support Tracker“ duomenimis, nuo 2022 metų sausio 24 dienos iki 2026 metų balandžio 30-osios Estijos Ukrainai skirta parama viršijo 3 proc. šalies BVP. Pagal šį rodiklį Estija yra viena iš paramos lyderių kartu su Lietuva, Latvija ir Danija.
15min verdiktas: melas. Ukrainos finansų ministerijos lentelė yra tikra, tačiau joje apskaitomos tik tiesioginės įplaukos į valstybės biudžeto bendrąjį fondą, o ne visa Ukrainai suteikta parama. Todėl prie Estijos nurodytas nulis nereiškia, kad šalis Ukrainos apskritai nerėmė.
Estija paramą teikė kitais būdais – skyrė karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą, finansavo atkūrimo projektus bei prisidėjo per tarptautines institucijas ir fondus.
Pagal paramos dalį nuo BVP Estija yra tarp Ukrainos rėmimo lyderių. Taigi vienos siauros lentelės duomenys buvo ištraukti iš konteksto ir klaidinamai pateikti kaip visas Estijos paramos Ukrainai vaizdas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
