„Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos spaudos biuras praneša, kad, remiantis gaunama informacija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija supranta, jog situacijos Ukrainoje raida nepalieka vilčių pasiekti taip trokštamą pergalę prieš Rusiją Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rankomis.
Tačiau britų ir prancūzų elitas nėra pasirengęs susitaikyti su pralaimėjimu. Manoma, kad Ukrainą reikia aprūpinti „stebuklinguoju ginklu“. Kijevas galėtų tikėtis palankesnių kovinių veiksmų užbaigimo sąlygų, jei turėtų branduolinę arba bent jau vadinamąją „nešvariąją“ bombą. Berlynas apdairiai atsisakė dalyvauti šiame pavojingame sumanyme.
Šiuo metu, Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos turimais duomenimis, Londonas ir Paryžius aktyviai sprendžia klausimus dėl tokio ginklo ir jo pristatymo priemonių suteikimo Kyjivui. Kalbama apie slaptą europinių komponentų, įrangos ir technologijų perdavimą Ukrainai. Kaip viena iš galimybių svarstoma prancūziška mažagabaritė kovinė galvutė TN75, skirta povandeninių laivų balistinei raketai M51.1“, – teigiama Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) išplatintoje informacijoje.
Kartojo ir JT pasiuntinys
Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia vasario 24 d. pareiškė, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija planuoja perduoti Ukrainai branduolinius ginklus arba vadinamąją „nešvarią bombą“.
Jis taip pat apkaltino Europos valstybes, esą jos, užuot siekusios taikos, prisideda prie karo vilkinimo.
Kalbėdamas aukšto lygio Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje dėl Ukrainos, V.Nebenzia rėmėsi, jo teigimu, „ypatinga ataskaita“, kurią paskelbė Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
„Šiandien, vasario 24 dieną, Rusijos Federacijos vidaus žvalgybos tarnybų spaudos biuras paskelbė ypatingą ataskaitą apie Londono ir Paryžiaus planus perduoti Kyjivui branduolinius ginklus arba vadinamąją „nešvarią bombą“, taip pat jų nešėjus“, – sakė jis.
Pasak V.Nebenzios, kalbama apie slaptą europinių komponentų, įrangos ir technologijų perdavimą Ukrainai.
Esą tai galėtų būti susiję su prancūziška kompaktiška TN75 kovine galvute, skirta iš povandeninių laivų paleidžiamai balistinei raketai M51.
V.Nebenzia tvirtino, kad tokie veiksmai pažeistų tarptautinę teisę. „Nereikia priminti, kad tokios idėjos ir planai yra ne tik neatsakingi ir pavojingi, bet ir neteisėti, nes tai būtų tiesioginis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties I straipsnio pažeidimas“, – teigė jis.
Techniniai neatitikimai
Prancūzijos branduolinė kovinė galvutė TN75, kaip skelbia ir pati Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba, skirta tik povandeninio bazavimo balistinėms raketoms M51. Iš pradžių ji buvo sukurta raketai M45, kuri yra dabartinės M51 pirmtakė.
Ukraina neturi povandeninių laivų, kuriuose būtų galima įrengti tokių raketų paleidimo sistemas – apskritai šalis neturi veikiančio povandeninio laivyno.
Vienintelis Ukrainos povandeninis laivas „Zaporižia“ 2014 m. Sevastopolyje buvo perimtas Rusijos pajėgų, be to, jis nebuvo pritaikytas balistinių raketų paleidimui.
Nors Ukraina turi povandeninių bepiločių aparatų (jūrinių dronų), jų keliamoji galia yra bent dešimt kartų mažesnė už Prancūzijos balistinės raketos masę, kuri viršija 50 tonų.
Antžeminių ar šachtinių paleidimo įrenginių, skirtų M51 raketoms, nėra. Prancūzija turi sparnuotąsias raketas ASMPA, paleidžiamas iš „Rafale“ lėktuvų, tačiau kovinė galvutė TN75 joms nėra pritaikyta – šioms raketoms naudojama termobranduolinė kovinė galvutė TNA.
Todėl TN75 perdavimas Ukrainai neturėtų jokios prasmės, nes paprasčiausiai nebūtų techninių galimybių ją panaudoti.
Rusų žvalgų iškelta idėja maskuoti tiekimus kaip tariamas Ukrainos vidaus kūrimo programas yra visiškai absurdiška.
Nors Ukraina turi pakankamą mokslinę bazę, leidžiančią projektuoti branduolines kovines galvutes, jų gamybai būtinas labai prisodrintas uranas arba ginklinis plutonis. Ukrainai priklauso didžiausios Europoje urano rūdos atsargos, tačiau ji neturi urano sodrinimo pajėgumų.
Ukraina savo branduolinei energetikai skirtą urano koncentratą išveža į Kanadą, kur jis paverčiamas urano heksafluoridu. Vėliau šią medžiagą sodrina Prancūzijos bendrovė „Orano“ ir britų–vokiečių–olandų koncernas „Urenco“.
Ukrainos branduolinio kuro gamykla šiuo metu dar tik statoma, tačiau joje nebus galimybės gaminti aukštai prisodrinto urano, nes projekte nenumatytos centrifugos, reikalingos natūraliam uranui sodrinti iki izotopo U-235.
Statybos vykdomos prižiūrint užsienio partneriams, ypač Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Ukrainoje taip pat nėra technologinių pajėgumų iš atominių elektrinių atliekų išgauti ginklinį plutonį.
Kas yra nešvari bomba?
Karo pradžioje – 2022 m. spalį – Rusija apkaltino Ukrainą planuojant panaudoti vadinamąją nešvarią bombą, o Kyjivas ir Vakarų sąjungininkai šį kaltinimą atmetė kaip melagingą operaciją, kuria Maskva gali pasinaudoti kaip pretekstu Kremliaus karui su kaimyne eskaluoti.
Plačiau skaitykite: Paaiškino, kas ta „nešvari bomba“ ir kokį pavojų kelia
Nešvari bomba – tai ginklas, kuriame derinami įprastiniai sprogmenys, pavyzdžiui, dinamitas, ir radioaktyviosios medžiagos, pavyzdžiui, uranas. Ji dažnai vadinama ne valstybių, o teroristų ginklu, nes yra skirta baimei ir panikai skleisti, o ne kariniam taikiniui sunaikinti.
„Branduolinė bomba sukelia tūkstančius ar milijonus kartų galingesnį sprogimą nei bet koks įprastinis sprogmuo, kuris gali būti panaudotas nešvarioje bomboje“, – teigiama JAV vidaus saugumo departamento informaciniame biuletenyje.
JAV vidaus saugumo departamentas nurodo, kad mažai tikėtina, jog nešvari bomba galėtų paskleisti pakankamai dideles radiacijos dozes, kurios „sukeltų tiesioginį poveikį sveikatai ar mirtį dideliam skaičiui žmonių“.
Teksaso valstijos sveikatos priežiūros departamentas paaiškina, kodėl.
Teigiama, kad norint pagaminti nešvarią bombą, galinčią skleisti mirtinas radiacijos dozes, reikėtų didelio kiekio švino ar plieno ekranų, kad medžiaga gamybos metu nepražudytų jos kūrėjų.
-
Paaiškino, kas ta „nešvari bomba“ ir kokį pavojų kelia
-
TATENA pradėjo nepriklausomą tyrimą dėl Rusijos pareiškimų apie nešvarią bombą Ukrainoje
-
Ar iš tiesų ukrainiečiai nusprendė „susimesti“ branduoliniam ginklui?
-
Medvedevas pagrasino branduoliniu atsaku: įvardijo sąlygas Rusijai suduoti smūgį
-
Rusai vėl kaltina ukrainiečius ruošiant „nešvarią bombą“
Tačiau naudojant tokią apsauginę medžiagą bomba taptų didelių gabaritų ir ją būtų sunku perkelti ar dislokuoti, tikriausiai reikėtų sunkiosios įrangos ir nuotolinio valdymo įrankių, be to, Teksaso valstijos agentūros teigimu, tai apribotų radiacijos sklidimo mastą.
Pasak Teksaso sveikatos tarnybos, radiacija, kurią sukelia nešvari bomba, būtų panaši į tą, kuri gaunama atliekant dantų rentgeno nuotraukas.
„Tai panašu į uolos skaldymą. Jei kas nors į jus mestų didelį akmenį, tikriausiai skaudėtų ir tai gali sukelti fizinę žalą“, – aiškina tarnyba.
Prieštarauja tarptautiniams susitarimams
Ukraina laikosi Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) taikomų taisyklių ir Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.
Ukrainos atominių elektrinių veikla, branduolinių medžiagų apskaita bei panaudoto branduolinio kuro tvarkymas yra nuolat stebimi TATENA.
Agentūros oficialioje informacijoje apie Ukrainą nurodoma, kad branduolinė sauga, fizinė apsauga ir panaudoto branduolinio kuro valdymas yra nuolat kontroliuojami.
Ukrainos politika panaudoto branduolinio kuro srityje yra skaidri. Specializuotos apžvalgos, įskaitant tarptautines branduolinės energetikos sektoriaus ataskaitas, rodo, kad Ukraina neuždaro branduolinio kuro ciklo ir panaudotą kurą laiko tarpinėse saugyklose, vadovaudamasi ilgalaike strategija, atitinkančia TATENA ir „Euratom“ rekomendacijas, o ne slapta įsiveža jį iš užsienio.
Nei TATENA, nei Europos Sąjunga, nei kitos specializuotos tarptautinės institucijos nėra pranešusios apie kokius nors neapskaitytus panaudoto branduolinio kuro tiekimus į Ukrainą ar apie procedūrų pažeidimus, apie kuriuos kalba Rusijos gynybos ministerija.
Tokie incidentai neišvengiamai sukeltų nemenką tarptautinį skandalą.
Paneigė rusų pareiškimus
Vasilijaus Nebenzios išsakyti kaltinimai sulaukė skubios Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos reakcijos. Jungtinės Karalystės valstybės sekretorius, atsakingas už Europą, Šiaurės Ameriką ir užjūrio teritorijas Stephenas Doughty pareiškė:
„Rusijos atstovo išsakytas kaltinimas yra atviras melas. Jis teigia, kad mes esame praradę ryšį su realybe. Iš tikrųjų būtent jis pats yra praradęs ryšį su realybe“.
Pavadinęs šiuos teiginius „dar vienu Rusijos dezinformacijos atveju ir akivaizdžiu bandymu nukreipti dėmesį“ nuo jau ketverius metus trunkančio karo, jis pridūrė:
„Galiu nedviprasmiškai patikinti šios Tarybos narius, kad Jungtinė Karalystė ir toliau visiškai laikosi savo įsipareigojimų pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį ir yra įsipareigojusi užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui. Mes neteikiame ir neteiktume Ukrainai branduolinių ginklų ar su jais susijusių pajėgumų.“
Antrindamas Jungtinės Karalystės delegatui, Prancūzijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Jérôme’as Bonnafontas taip pat atmetė šiuos kaltinimus, pavadindamas juos „šiurkščiu pažeidimu ir dezinformacijos bandymu“.
„Tai yra paprasčiausias melas, neturintis jokio faktinio pagrindo. Prancūzija yra atsakinga Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalis. Mes niekada nepažeisime nei jos nuostatų, nei savo įsipareigojimų“, – pareiškė jis.
15min verdiktas: melas. Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos ir Rusijos atstovo JT Vasilijaus Nebenzios teiginiai, esą Jungtinė Karalystė ir Prancūzija planuoja perduoti Ukrainai branduolinį ginklą ar „nešvariąją bombą“, yra nepagrįsti ir techniškai neįmanomi.
Minima prancūziška kovinė galvutė TN75 skirta tik iš povandeninių laivų paleidžiamoms balistinėms raketoms M51, o Ukraina neturi nei tokių paleidimo sistemų, nei tam reikalingos infrastruktūros.
Be to, Ukraina veikia pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros kontrolės mechanizmus ir laikosi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, o bet koks branduolinio ginklo perdavimas pažeistų tarptautinę teisę ir sukeltų tarptautinį skandalą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.