„Viskas aplinkui buvo padengta tepalo plėvele ir juodais kamuoliais. Iš pradžių manėme, kad tai paprastos dulkės, bet paskui supratome, kad tai labiau panašu į sudegusios naftos pėdsakus“, – pasakojo liudininkai kanalui „Astra“.
Regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas pranešė, kad dėl atakos uoste kilo gaisras. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad šalies pajėgos pakartotinai smogė Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai, kuri su jūrų terminalu sudaro vieną gamybinį kompleksą: „Užfiksuotas smūgis į cisternų parką, po kurio kilo gaisras“.
Balandžio 20 d. Tuapsėje buvo atšauktos pamokos mokyklose ir vaikų darželiuose. Nepaisant pablogėjusios ekologinės situacijos, „Rospotrebnadzor“ pranešė, kad kenksmingų medžiagų koncentracija ore nebuvo viršyta. Kartu tarnyba patarė gyventojams neiti iš namų, neatidarinėti langų ir dažniau atlikti drėgną valymą, plauti akis, nosį ir gerklę, gerti daugiau vandens. Lauke rekomendavo naudoti kaukes ir respiratorius, rašo „The Moscow Times“.
Balandžio 16 d. Ukrainos pajėgos pirmą kartą smogė Tuapsės naftos terminalui. Pirmadienį Juodojoje jūroje netoli uosto pastebėta 10 000 kvadratinių metrų ploto naftos dėmė. Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad taršai lokalizuoti buvo pastatyti užtvarai, o ją likviduoti padėjo šeši laivai. Panašūs darbai atliekami ir Tuapsės upės žiotyse, kur į upę taip pat pateko naftos produktų.
Tuo pat metu avarinės tarnybos toliau gesina naftos perdirbimo gamyklą. Gaisro likvidavime dalyvauja 246 žmonės, 73 technikos vienetai, taip pat du gaisriniai traukiniai.
Prieš tai dėl dronų smūgių laivams Juodojoje ir Azovo jūrose, taip pat dėl atakų prieš pakrantės infrastruktūrą netoli Anapos susidarė naftos dėmė. Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, užterštas plotas siekė 117 kv. km. Į jūrą patekusių naftos produktų kiekį aplinkosaugininkai įvertino 300-350 tonų.
