Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 12d. 17:15

Rytų kaimynės prie ES durų: A.Kubilius siūlo išskirti tris šalis ir jas remti labiau

„ES Rytų kaimynystės forumas“ Briuselyje 15min iš Briuselio
Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente nuotr. / Andrius Kubilius

Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje labiau pažengusioms Moldovai, Ukrainai ir Sakartvelui siūloma sudaryti palankesnes sąlygas siekti tolesnės europinės integracijos. Antradienį forume Europos Parlamente (EP) buvo pristatyta strategija, kurios įgyvendinimui norima burti neformalią Bendrijos šalių koaliciją.

EP Užsienio reikalų komiteto narys, delegacijos EURONEST parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas Andrius Kubilius antradienį Briuselyje surengtame „ES Rytų kaimynystės forume“ pristatė parengtą „Trio strategiją 2030“.

Ji skirta labiausiai pažengusioms Rytų Partnerystės valstybėms – Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai, jų integracijos į ES reformų įgyvendinimui bei bendradarbiavimui su ES ateinantį dešimtmetį.

Svarbi Lietuvos patirtis

Pristatydamas iniciatyvą A.Kubilius sakė, kad kalbėdami apie ES Rytų partnerystės valstybių sėkmę turime prisiminti Lietuvos, kitų Baltijos šalių, Lenkijos patirtį. Jis priminė, kad ES parama buvo itin svarbi mūsų šalyse vykusioms reformoms.

Esą būtina svarstyti, ką galima padaryti, kad išlaikytumėme ES Rytų partnerystės šalių motyvaciją didesnei europinei integracijai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos vėliava

Nurodoma, kad nauja iniciatyva „Trio strategija 2030“ galėtų turėti kelis svarbiausius ilgalaikius strateginius tikslus 2020–2030 metams.

Kaip nurodoma, europinio Trio proceso sukūrimas būtų ES minkštosios galios instrumentas, skirtas skatinti motyvaciją tęsti reformas.

Esą trijų ES Rytų partnerystės valstybių – Moldovos, Ukrainos ir Sakartvelo – išskyrimas galėtų paskatinti institucijų ir politikos instrumentų, kurie prisidėtų prie ambicingesnių politinių bei ekonomikos integracijos tikslų, sukūrimą.

Shutterstock nuotr./Tbilisis
Shutterstock nuotr./Tbilisis

Siūloma, kad šiam procesui vadovautų ES institucijos ir „Trio strategiją 2030“ remiančių valstybių koalicija.

Svarstoma, kad jos branduolyje galėtų būti tokios valstybės, kaip Lietuva, Lenkija, Švedija, Vokietija, Kroatija, Čekija, kurios iki 2030 metų taip pat pirmininkaus ES Tarybai.

Panaši ES narių koalicija buvo suburta Vokietijos iniciatyva 2014 metais siekiant paspartinti Vakarų Balkanų integraciją.

Vadinamasis europinis Trio procesas apimtų projektus ir programas, kuriose būtų semiamasi patirties iš sustiprėjusio bendradarbiavimo ir gilesnės integracijos Berlyno proceso metu bei Europos ekonominės erdvės instrumentų.

123rf.com nuotr./Kišiniovas
123rf.com nuotr./Kišiniovas

ES asocijuotų Trio šalių įgyvendinamų ES integracijos reformų sėkmė, kaip nurodoma antradienį pristatytame dokumente, galėtų būti nauja paskata ir kitoms ES Rytų partnerystės šalims – Armėnijai, Azerbaidžanui ir Baltarusijai – rinktis europinės integracijos kelią.

Nemažai iššūkių

Europos Komisijos (EK) atstovas Christianas Danielssonas teigė, kad aišku, jog EP ir nacionaliniai parlamentai vaidins svarbų vaidmenį ES Rytų partnerystės procese.

C.Danielssonas minėjo, kad naujosios EK nuostata, kad ES Rytų partnerystės programa turėtų būti stiprinama.

Jis minėjo, kad su Moldova, Ukraina ir Sakartvelu ES santykiai jau yra glaudesni dėl pasirašytų Asociacijos susitarimų, taip pat bevizio režimo.

Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente nuotr./„ES Rytų kaimynystės forumas“ Briuselyje
Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente nuotr./„ES Rytų kaimynystės forumas“ Briuselyje

Anot C.Danielssono, reformų procese ES Rytų partnerystės šalims svarbu kovoti su korupcija, stiprinti saugumą, pilietinę visuomenę.

EK atstovas minėjo, kad iki šiol ES Rytų partnerystės šalyse pavyko pasiekti ekonomikos sustiprėjimo, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros, investicijų augimo, akademinių mainų didėjimo ir panašiai.

Taip pat, anot C.Danielssono, reikia prisiminti iššūkius. Tarp jų: siekį dėl teisės viršenybės, kovą su korupcija, pilietinės visuomenės stiprinimo ir spaudos laisvės užtikrinimo klausimus.

Svarbus Rusijos aspektas

Europos išorės veiksmų tarnybos direktorius Rusijai, Rytų partnerystei ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai Lucas Devigne akcentavo, kad pirmiausia postūmis pokyčiams turi ateiti iš pačių Rytų partnerystės valstybių.

Kalbėdamas apie Rytų partnerystės ateitį, jis sakė, kad svarbu, jog ES tęstų konsultacijas ne tik dėl gerųjų valdymo praktikų, bet ir, tarkime, akademinėje plotmėje.

Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente nuotr./„ES Rytų kaimynystės forumas“ Briuselyje
Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente nuotr./„ES Rytų kaimynystės forumas“ Briuselyje

Nors pagal pasiektas reformas, eurointegracinius siekius Sakartvelas turi daugiau bendro su Moldova ir Ukraina, tačiau reikia nepamiršti, kad ekonomiškai, geografiškai šaliai reikalingos ir kaimyninės valstybės, tarkime, Armėnija.

Wilfriedo Martenso centro Europos studijoms vykdomasis direktorius Tomi Huntanenas vertindamas kelių ES Rytų partnerystės valstybių išskyrimą akcentavo Rusijos aspektą šiame integracijos procese.

Nėra nišinė Rytų europiečių veikla

Europos politikos centro vyriausiasis patarėjas Jamie Shea sutiko, kad po dešimties metų ES Rytų partnerystės programa turėtų būti peržiūrėta. Tačiau tam reikia visos Bendrijos įsipareigojimo.

„Tai nėra tik nišinė Rytų europiečių veikla. Visi turi būti už to. Ne tik Švedija ar Lenkija“, – pabrėžė ekspertas.

Tai nėra tik nišinė Rytų europiečių veikla. Visi turi būti už to. Ne tik Švedija ar Lenkija.

J.Shea taip pat minėjo finansinių resursų klausimą. Pasak jo, ES pastaraisiais metais išleido 200 kartų daugiau gelbėdama Graikiją nei skyrė Ukrainai. Jis pabrėžė, kad Graikija – Bendrijos valstybė, bet esą derėtų kalbėti apie naują paketą, resursų balansavimą.

Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente nuotr./„ES Rytų kaimynystės forumas“ Briuselyje
Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente nuotr./„ES Rytų kaimynystės forumas“ Briuselyje

J.Shea kalbėjo apie Kinijos dėmesį Ukrainai. Jis – natūralus, nes ši šalis stipri tokiuose sektoriuose, kaip orlaivių gamybos, inžinerijos, apdirbamosios pramonės. Kinija daug investuoja į ten, nes Ukrainai sunku patekti į Vakarų rinką. Todėl šaliai turėtų būti padedama šia kryptimi.

Labai svarbus ir geopolitinis aspektas. Anot J.Shea, ES, NATO, JAV turi siekti, kad Rusija laikytųsi Minsko susitarimų. Kartu reikia nepamiršti ir Donbaso atkūrimo klausimo.

Nori didesnės diferenciacijos

A.Kubilius sakė, kad forumas ES Rytų partnerystės klausimais inicijuotas siekiant suintensyvinti diskusijas EP, kad ši tema neužsimirštų.

Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente nuotr./„ES Rytų kaimynystės forumas“ Briuselyje
Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente nuotr./„ES Rytų kaimynystės forumas“ Briuselyje

„Dabar, aišku, labai svarbu yra kaip tik dalykiniai pasiūlymai Rytų partnerystės politikai ateinančiam dešimtmečiui. EK yra paskelbusi tam tikrą peržiūrą ir kitų metų gegužės ar birželio mėnesį vyks Rytų partnerystės viršūnių susitikimas: galbūt Zagrebe, gal – Briuselyje. Mes pateikėme savo pasiūlymus, kurių esmė iš tikrųjų yra daryti toje politikoje žymiai didesnę diferenciaciją. Tai yra trims šalims, kurios yra padariusios didžiausią pažangą – Ukrainai, Gruzijai, Moldovai siūlyti gerokai stipresnį ES įsitraukimą į jų pažangą“, – po renginio EP aiškino jis.

Trims šalims, kurios yra padariusios didžiausią pažangą, – Ukrainai, Gruzijai, Moldovai siūlyti gerokai stipresnį ES įsitraukimą į jų pažangą.

A.Kubiliaus nuomone, tikimasi, kad būtų galima pasinaudoti geriausia Vakarų Balkanų patirtimi. Jis kartojo, kad tokių šalių, kaip Ukraina, sėkmė yra neįmanoma be stipraus ES dalyvavimo.

Siūlymą pateikė Lietuvos atstovai EP Europos liaudies partijos frakcijoje. Artimiausiu metu, pasak A.Kubiliaus, pasiūlymas gali tapti Europos liaudies partijos suvažiavimo patvirtintu siūlymu.

„Ir toliau eis į EK ir toliau visos procedūros“, – komentavo jis.

Skirtingų greičių bendradarbiavimas

2008 metais inicijuota ES Rytų partnerystės programa siekiama stiprinti ryšius tarp Bendrijos valstybių ir šešių rytinių kaimynių, buvusių sovietinio bloko šalių: Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos ir Sakartvelo.

„Scanpix“ nuotr./Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Briuselyje 2017 metais
„Scanpix“ nuotr./Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Briuselyje 2017 metais

Kaip nurodoma Rytų Europos studijų centro 2017 metų pabaigoje parengtoje analitinėje studijoje „Europos Sąjungos Rytų partnerystės politika: kaštai, nauda ir ateities iššūkiai“, bendradarbiavimas su programoje dalyvaujančiomis šalimis susiklostė dviem greičiais.

Sakartvelas, Ukraina ir Moldova pažengė toliau, su ES pasirašydamos Asociacijos ir Išsamios bei visapusiškos laisvos prekybos erdvės sutartis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel ir Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel ir Volodymyras Zelenskis

Armėnijos, Azerbaidžano bei Baltarusijos dalyvavimas Rytų partnerystės politikoje yra siauresnis, apsiribojama tik atskiromis bendradarbiavimo iniciatyvomis, šioms šalims nesirenkant platesnės integracijos su ES.

Armėnijos, Azerbaidžano bei Baltarusijos dalyvavimas Rytų partnerystės politikoje yra siauresnis, apsiribojama tik atskiromis bendradarbiavimo iniciatyvomis, šioms šalims nesirenkant platesnės integracijos su ES.

Žurnalistė renginiuose Briuselyje dalyvavo europarlamentarų Andriaus Kubiliaus, Rasos Juknevičienės ir Liudo Mažylio biuro Lietuvoje kvietimu. Kelionę apmokėjo Europos Parlamentas. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:06
02:24
01:41

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min