Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 2d. 21:02

Rytų Ukrainos vaikų kasdienybė: kulkų suvarpytos klasės ir nuolatiniai bombardavimai

Mergaitė Avdijivkoje
„Scanpix“/AP nuotr. / Mergaitė Avdijivkoje

2014-aisiais Rytų Ukrainoje prasidėjus karui tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, žuvo jau per 10 tūkst. žmonių. Itin kenčia ir vietiniai vaikai: patiria ne tik psichologines traumas, bet ir netenka galimybės gauti pilnavertį išsilavinimą, rašo „Euronews“.

Gruodžio pabaigoje Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) paviešintoje ataskaitoje Ukraina buvo įtraukta į sąrašą šalių, kuriose karas 2017-aisiais smarkiausiai paveikė vaikus.

Didelis pavojus kyla ir fronto linijoje įsikūrusios Avdijivkos vaikams.

Be galimybės išsilavinti

Trylikametė Ania ir jos šeima Avdijivką paliko 2014-aisiais – patyrę keletą žiaurių apšaudymų išsigando dėl savo saugumo. Šeima maždaug šešis mėnesius praleido Sviatogorsko mieste, ir, kaip pasakoja Ania, nepaisant gyvenimo buvusioje vasaros stovykloje ir buvimo toli nuo namų bei draugų, jie „jautėsi gerai“.

„Vėliau mama internete perskaitė, kad situacija Avdijivkoje pagerėjo ir nusprendėme grįžti namo. Aš ir mano jaunesnės sesutės Rita bei Tania labai apsidžiaugėme“, – UNICEF skirtam laiškui rašo Ania.

Kai 2014-aisiais prasidėjo karas ir Avdijivkos mokyklose tapo pernelyg pavojinga lankytis, jos buvo ilgam uždarytos.

Ania: „Labai nuliūdau, kai mums pasakė, kad mokysimės nuotoliniu būdu, kad antradieniais visai nebus pamokų, kad į mokyklą eisime kas antrą dieną, o pamokos tęsis tik po 20 minučių.“

Bombardavimo sukeltas ekonominis nuosmukis ir būtiniausių priemonių trūkumas stipriai paveikė čia gyvenančių vaikų galimybę gauti išsilavinimą.

Nuo lapkričio pabaigos ketvirtoji mokykla buvo priversta smarkiai sutrumpinti darbo valandas, kadangi dauguma klasių šildomos tik elektriniais šildytuvais. Personalas nusprendė, kad pernelyg brangu šildyti klases, tačiau žiemą nešildomose patalpose vaikams yra tiesiog per šalta.

„Labai nuliūdau, kai mums pasakė, kad mokysimės nuotoliniu būdu, kad antradieniais visai nebus pamokų, kad į mokyklą eisime kas antrą dieną, o pamokos tęsis tik po 20 minučių“, – laiške rašė Ania.

„Man liūdna suvokus, kad 20 mokykloje praleistų minučių ne tik neužteks gauti kokių nors žinių, bet ir jas pablogins“, – mano ji.

Psichologinės traumos

Neseniai Rytų Ukrainoje besilankiusi UNICEF komunikacijos specialistė Melanie Sharpe teigė, kad čia konfliktas paveikė kiekvieną švietimo sistemos aspektą.

„Vaikai mokomi klasėse, kuriose žioji kulkų skylės, o vietoj langų sudėti smėlio maišai. Neseniai buvau Avdijivkos mokykloje, kurios kieme po pietų gali girdėti aktyvų bombardavimą“, – pridūrė ji.

M.Sharpe: „Vaikai mokomi klasėse, kuriose žioji kulkų skylės, o vietoj langų sudėti smėlio maišai. Neseniai buvau Avdijivkos mokykloje, kurios kieme po pietų gali girdėti aktyvų bombardavimą.“

Ketvirtosios mokyklos mokytoja Olga Prais teigė, kad konfliktas itin paveikė čia besimokančius vaikus. „Vaikai iš mano miesto gali pagal garsą atskirti skirtingus sprogmenis. Jie apie ginklus žino per daug“, – sakė ji.

Aštuntokus mokanti O.Prais ketvirtojoje mokykloje dirba jau 20 metų, mieste ji liko net vykstant intensyviausiems mūšiams.

Tarp jos mokinių – mergaitė, tik per plauką nežuvusi tuomet, kai darant namų darbus netoli jos namų sprogo mina. Taip pat berniukas, kurį į koją pašovė snaiperis.

O.Prais prisimena, kad baisiausių kovų metu – 2015-ųjų žiemą – „vaikai atsiprašydavo, kad nepasiruošė pamokoms, nes visą naktį praleido rūsyje, bandydami pasislėpti nuo bombardavimo“.

UNICEF ataskaitos teigimu, daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustų mokyklų direktorių ir mokytojų nurodė, kad Rytų Ukrainos teritorijose, kuriose vyko intensyviausios kovos, gyvenančių studentų elgesyje jie pastebėjo „stulbinančius pokyčius“.

O.Prais mano, kad „nuolatinė rizika, patiriama gyvenant karo zonoje, yra sunkiai psichologiškai pakeliama“.

„Nuolat mokau studentus mylėti savo šalį ir gerbti jos žmones. Tikiuosi, kad greitai šis klastingas ir baisus karas pasibaigs“, – sakė ji.

Smurtui neslopstant, tokiems vaikams kaip Ania karas tapo norma. Jiems gyvenimas be pavojų dabar – tik tolimas prisiminimas.

„Šiomis dienomis šaudymai tapo tylesni, tačiau aš dabar nieko nebebijau“, – sakė ji.

Temos: 3 Rusija Ukraina Karas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min