„Lenkija ir Baltijos šalys yra valstybės, kuriose jau ilgą laiką vyksta įnirtinga rusofobijos kampanija ir kurios stengiasi tapti bet kokių Vakarų sumanytų antirusiškų iniciatyvų bendrininkėmis. Pastaruoju metu dvišaliai santykiai su šiomis šalimis katastrofiškai pablogėjo, bendravimas su jomis visose srityse buvo įšaldytas ir sumažintas iki nulio“, – sakė S.Lavrovas.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro, jo šalis nepritaria diplomatinių santykių nutraukimui.
-
Ką rašo pasaulis: V.Putinas paskelbė save išpildančią pranašystę
-
Maskva nurodė Latvijos ambasadoriui per dvi savaites išvykti iš Rusijos
-
Analitikai įvertino padėtį fronte: Rusija planuoja dar vieną puolimą, siekia išskaidyti Ukrainos pajėgas
-
Šiaurės Korėja neigia tiekianti ginklus Maskvai
-
Ekspertas paaiškino, kodėl JAV nusprendė perduoti tankų Ukrainai
„Net ir sudėtingiausioje situacijoje būtina išlaikyti dialogą, spręsti mūsų bendrapiliečių ir tėvynainių klausimus. Negalima atmesti galimybės, kad įsivėlusios į antirusišką įniršį šios šalys nuspręs visiškai nutraukti su mumis ryšius. Jei taip atsitiks, visa atsakomybė už šį žingsnį ir jo pasekmes teks šių valstybių vadovams. Mes ketiname tvirtai ginti savo nacionalinius interesus, o oponentai turi suprasti, kad jų veiksmai turės ilgalaikių pasekmių“, – pabrėžė S.Lavrovas.
Ministras taip pat išdėstė šiems metams numatomus Rusijos diplomatinius tikslus. Anot jo, užsienio politikoje Rusija ir toliau laikysis „pagrindinių savo veiklos principų“.
„Rusijos diplomatija ir toliau laikysis pagrindinių mūsų šalies užsienio politikos veiklos principų, tokių kaip nepriklausomybė, įvairiapusiškas požiūris, pagarba tarptautinei teisei, rėmimasis nacionaliniais interesais ir atvirumas abipusiai naudingam bendradarbiavimui“, – pareiškė S.Lavrovas.
Dėl Rusijos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje Lietuva dar pernai nurodė Rusijos ambasadoriui išvykti iš šalies. Pastarosiomis savaitėmis apie ambasadorių išsiuntimą taip pat paskelbė Latvija ir Estiją.
