S.Lavrovas pagrasino dėl Ukrainai tiekiamų raketų, Donbase toliau verda mūšiai

Nuolatinis Rusijos Federacijos atstovas prie Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos Vasilijus Nebenzia paliko posėdžių salę, kalbą sakant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui.

„Pone Rusijos Federacijos pasiuntiny, būkime sąžiningi. Kremlius maisto produktų atsargas naudoja kaip raketas prieš besivystančias šalis. Dramatiškas Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia visas pasaulis. Jos kelia maisto produktų kainas, stumia žmones į skurdą ir destabilizuoja ištisus regionus. Rusijos karas – vienintelė artėjančios maisto produktų krizės priežastis. Atsakinga už tai yra tik Rusija. Nepaisant to, ką sako Kremliaus melo ir dezinformacijos kampanija“, – pareiškė Ch.Michelis.

Jis pridūrė, kad vizito Ukrainoje metu pats matė milijonus tonų grūdų, įstrigusių laivų Juodojoje jūroje konteineriuose.

„Ir būtent Rusijos tankai, bombos ir minos trukdo Ukrainai sėti ir surinkti derlių, Kremlius taip pat taikosi į grūdų atsargas ir vagia grūdus jo okupuotose teritorijose. Visa tai daro, kaltindamas kitus. Tai bailumas ir propaganda“, – pabrėžė Ch.Michelis.

Jis priminė, kad Europos Sąjunga neįvedinėjo sankcijų Rusijos žemės ūkio sektoriui.

„Mūsų sankcijos Rusijos transporto sektoriui neveikia už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Jos netrukdo laivams su Rusijos vėliava pergabenti maisto produktus arba trąšas į besivystančias šalis“, – pažymėjo jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vasilijus Nebenzia

Kai V.Nebenzia atsistojo ir išėjo iš salės, Ch.Michelis pareiškė, kad Rusijos atstovui paprasčiau išeiti, nei klausytis tiesos.

Ukrainai reikia mažiausiai 60 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (RSUS), pirmadienį komentuodamas situaciją britų leidiniui „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

Tam, kad nugalėtų kare su Rusija, pasak jo, Ukrainai reikia mažiausiai 60 RSUS, o ne „saujelės, kurią pažadėjo Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos“.

„Jeigu mes gausime 60 tokių sistemų, tai Rusijos armija bus sustabdyta ir negalės judėti pirmyn. Jeigu 40, tai jie judės lėčiau, patirdami didžiulių nuostolių. Jeigu 20, tai jie tęs puolimą su didesniais nuostoliais nei dabar“, – sakė O.Arestovyčius.

Jis pažymėjo, kad laiko RSUS ginklu, keičiančiu žaidimo taisykles, tačiau buvo padaryta nepakankamai, kad būtų pakeista karo eiga.

„Kuo mažiau mes gausime, tuo blogesnė bus mūsų padėtis. Mūsų kariai toliau žus, o mes ir toliau prarasime pozicijas“, – pabrėžė patarėjas.

„Wikipedia“ nuotr./Itin mobili raketinės artilerijos sistema HIMARS

Pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, kad jo šalis Ukrainai perduos RSUS M270. Žiniasklaida skelbia, kad Ukraina gaus tris tokias sistemas.

Taip pat skelbta, kad į naują karinės pagalbos paketą JAV įtrauks RSUS HIMARS.

Šeštadienį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad Ukrainos artileristai jau pradėjo mokytis naudoti RSUS HIMARS ir M270.

Okupuoto Melitopolio miesto meras Ivanas Fiodorovas feisbuke pareiškė, kad Rusijos okupantai bijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo.

„Okupantai paliko beveik visus blokpostus Melitopolio rajone. Didvyriški Ukrainos kariai daro viską, kas įmanoma, kad nuo rašistų būtų išlaisvintos gyvenvietės. Rusijos okupantai Melitopolyje užblokavo Ukrainos mobilųjį ryšį ir internetą“, – sakė I.Fiodorovas.

Meras pareiškė, kad miestas bus išlaisvintas per artimiausius mėnesius, nes valstybės politikos prioritetas – laikinai užgrobtų Zaporižios srities teritorijų deokupacija.

Rusijos okupantai Ukrainai perdavė pirmuosius Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynėjų palaikus, rašo pravda.com.ua. Tai įvyko per žuvusiųjų kūnų mainus praėjusį šeštadienį.

Dešimtys palaikų, ištrauktų iš subombarduotos gamyklos griuvėsių, buvo atvežti į Kyjivą, kur atliekamos DNR ekspertizės, siekiant juos identifikuoti.

Šeštadienį vykusių palaikų mainų metu Rusija ir Ukraina išmainė 160 kūnų į 160. Ukrainos vyriausybė šių mainų plačiau nekomentuoja.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

Vienoje iš Vakarų Ukrainos sričių buvo įsteigta speciali stovykla rusų belaisviams, kurių neketinama iškeisti artimiausiu metu, kalbėdamas per televiziją sakė Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska.

Pasak jo, kiti belaisviai, kurie tik neseniai pateko į nelaisvę arba kurie gali būti artimiausiu metu iškeisti, paskirstyti po įvairias Teisingumo ministerijos įstaigas visoje šalyje.

Ministras užtikrino, kad rusų belaisvių laikymo sąlygos atitinka Ženevos konvencijos normas.

Ukrainos kariuomenė neleidžia priešui perimti kelio Bachmutas-Sjevjerodoneckas kontrolės, taip pat išlaiko kontrolę Sjevjerodonecke.

Tai skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime.

Donecko kryptimi pagrindinės priešo pastangos sutelktos į bandymus visiškai kontroliuoti Sjevjerodonecko miestą ir blokuoti Ukrainos karius Lysyčanske. Ukrainos kariai žlugdo priešo bandymus perimti kelio Bachmutas-Sjevjerodoneckas kontrolę.

„Mūsų kariai kontroliuoja Sjevjerodonecko miestą, mūšiai tęsiasi rytinėje miesto dalyje. Mes atrėmėme priešo puolimą Novoochtyrkos ir Voronovo kryptimi“, – rašoma štabo pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo raginimais vengti pažeminti Rusiją Ukrainoje vėl išprovokavo kritikos ir nesupratimo bangą, ir pademonstravo nesutarimus Vakarų aljanse.

Praėjusį penktadienį prancūzų žiniasklaidai E.Macronas pakartojo esąs įsitikinęs, kad Vladimirui Putinui turi būti atvertas išėjimas iš padėties, kurioje Rusijos lyderis atsidūrė padarydamas „istorinę ir fundamentalią klaidą“ – įsiverždamas į Ukrainą.

E.Macronas sakė, jog darant spaudimą Maskvai užbaigti šį karą Rusija neturėtų būti „pažeminta,.. kad tą pačią dieną, kai kautynės liausis, galėtume atverti išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.

Tuo Prancūzijos lyderis pakartojo gegužės pradžioje pateiktą argumentą.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Tačiau pareiškimas iš karto vėl sukėlė įtampą tarp Paryžiaus ir Kyjivo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis garsėja tuo, kad skeptiškai vertina E.Macrono nuostatą įkalbėti V.Putiną nutraukti karą.

Nors viešai remia Ukrainą ir leido tiekti jai ginklus, E.Macronas nuo metų pradžios dešimtis kartų skambino V.Putinui.

„Esu įsitikinęs, kad Prancūzijos vaidmuo yra būti tarpininkaujančia galia“, – interviu regioninei žiniasklaidai pridūrė E.Macronas.

„Raginimai vengti žeminti Rusiją gali tik pažeminti Prancūziją ir bet kurią kitą tai daryti raginsiančią šalį“, – šeštadienį socialinėje žiniasklaidoje parašė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Jis paragino pastatyti Rusiją „į vietą“, kad būtų atkurta taika ir „išgelbėta gyvybių“.

Karo nusikaltimai

E.Macrono pastabos išryškina skirtumus, kaip į karą žiūri Prancūzija, ir kaip – Ukraina, Rytų Europos valstybės, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė.

Kyjivas ir jo artimiausios sąjungininkės kovoje su Rusijos agresija šį karą laiko kova už Ukrainos valstybingumo ir demokratijos išlikimą, kurią išspręs tik Rusijos pralaimėjimas.

Įtariami Rusijos karo nusikaltimai, pradedant civilių gyventojų žudymu ir baigiant gyvenamųjų namų ir kitos nekarinės infrastruktūros užpuolimais, nepalieka jokio noro siekti kompromisų su V.Putinu.

Kai kas baiminasi, kad Prancūzija ir Vokietija norėtų, jog Ukraina atiduotų Rusijai dalį savo teritorijos ir taip užbaigtų kovas, nors Paryžius ir Berlynas nepateikė jokių viešų pareiškimų, kurie pagrįstų šį argumentą.

„Prancūzijos prezidentas vis dar ieško būdų, kaip išgelbėti karo nusikaltėlį Putiną nuo pažeminimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas.

„Ką Macronas pasakytų šiai mergaitei Ukrainoje?“ – klausė jis šalia nuotraukos, kurioje matyti mergaitė amputuota koja. – Ir tūkstančiams kitų, kurių gyvenimai buvo sugriauti visiems laikams kaip blogio imperijos aukų.“

Politikas pažymėjo, kad suvokia savo kritikos sąjungininkams griežtumą, tačiau pabrėžė, jog karą Ukrainoje pradėjusio ir už nusikaltimus atsakingo asmens nuolatinis teisinimas kelia grėsmę visai Europos Sąjungos erdvei.

„Putinas derėsis tik tada, kai jo kariuomenė nebegalės toliau žygiuoti į priekį, pažeminta ar ne. Macronas turėtų sutelkti dėmesį į tokios sąlygos sukūrimą“, – sekmadienį rašė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelis McFaulas.

Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto vadovas Johnas Chipmanas teigė, kad „reputacijos išsaugojimas“ yra „silpnas diplomatinis tikslas. Putinas gali prisiimti asmeninę atsakomybę už savo reputaciją“.

„Pažeminimas – švelni bausmė už karo nusikaltimus“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Istorinės paralelės?

E.Macronas siekia, kad Prancūzija išlaikytų istoriškai glaudžius diplomatinius santykius su Rusija, ir ne kartą yra perspėjęs dėl platesnio konflikto, į kurį įsitrauktų Vakarai, pavojaus.

Jis taip pat atsargiai vertina kai kurių sąjungininkų norą nubausti Maskvą už agresiją, besdamas pirštu į Versalio taiką, 1919 metais pasirašytą tarptautinę sutartį, oficialiai užbaigusią Pirmąjį pasaulinį karą.

Kai kurių istorikų nuomone, Versalio taikos sąlygos Vokietijai buvo pernelyg sunkios ir pagreitino nacių atėjimą į valdžią 4-ajame dešimtmetyje bei prisidėjo prie to, kad 1939 metais Europoje vėl prasidėjo karo veiksmai.

Gegužės 9 dieną kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre E.Macronas pirmą kartą perspėjo, kad Maskvos „pažeminimas“ taikos pastangoms nepasitarnautų.

„Rytoj turėsime kurti taiką – niekada to neužmirškime, – jis sakė žurnalistams. – Turime tai padaryti Ukrainai ir Rusijai esant prie stalo.“

„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus padaryta... neįtraukiant vienai kitos, o juolab jas pažeminant“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.

E.Macronas vis labiau spaudžiamas apsilankyti karo draskomoje Ukrainoje, kol nesibaigė Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetis. E.Macronas buvo nuvykęs į Maskvą ir Kyjivą prieš pat Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną. Prasidėjus karui jis Ukrainoje nesilankė.

Kiti Vakarų šalių vadovai buvo atvykę į Ukrainą, kad simboliškai išreikštų paramą V.Zelenskiui ir jo šaliai, tačiau neseniai antrai kadencijai perrinktas Prancūzijos valstybės vadovas sako norįs vykti į Kyjivą „tinkamu laiku ir esant tinkamoms sąlygoms“.

Ukrainiečių pajėgos laikosi kovodamos su Maskvos pajėgomis rytiniame Sjevjerodonecko mieste, tačiau rusų pajėgos skaičiumi yra stipresnės, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Mes laikomės“, bet „jų yra daugiau ir jie yra stipresni“, V.Zelenskis sakė žurnalistams Kyjive.

Jis pridūrė, kad Sjevjerodoneckas ir kaimyninis Lysyčanskas yra „dabar mirę miestai“.

Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas anksčiau pirmadienį sakė, kad padėtis svarbiame Sjevjerodonecko mieste pablogėjo.

Pasak Serhijaus Haidajaus, Rusijos puolimo epicentre atsidūrusiame Sjevjerodonecke tęsiasi įnirtingos kovos. Padėtį mūšio lauke jis pavadino „gan dinamiška“.

„Mūsų gynėjams pavyko įvykdyti kontrpuolimą ir išvaduoti beveik pusę miesto, bet padėtis dabar vėl pablogėjo, – naujienų agentūrai AP sakė S.Haidajus. – Mūsų vaikinai gina pozicijas pramoninėje zonoje miesto pakraštyje.“

„Sjevjerodonecko apšaudymas suintensyvėjo, [rusai] pagal savo išdegintos žemės taktiką naikina viską iš eilės“, – teigė jis.

S.Haidajus pranešė, kad rusai taip pat toliau intensyviai bombarduoja netoliese esantį Lysyčanską.

Rusai „turi daugybę įrangos ir žmonių, sutelkė daug rezervų“, sakė jis ir pridūrė, kad rusų pajėgos apšaudė humanitarinį centrą Lysyčanske, sunaikino kepyklą ir kad iš miesto per pastarąsias 24 valandas pasitraukė 98 žmonės.

Svarbus kelias, jungiantis Bachmutą ir Lysyčanską, nuolat apšaudomas, nors jį tebekontroliuoja ukrainiečiai, nurodė S.Haidajus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį susitikime su Ukrainos žiniasklaida sakė, kad vertinamos visos įmanomos rizikos, tačiau šiuo metu neįžvelgiama grėsmės, kad Rusija pakartotų įsiveržimą į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.

„Mes ruošiamės visiems invazijos pavojams, tačiau kol kas mūsų analitikai, ekspertai neįžvelgia realios invazijos iš Baltarusijos rizikos“, – sakė jis.

Šiomis dienomis Ukrainos pareigūnai praneša apie suaktyvėjusį Baltarusijos pajėgų judėjimą pasienyje bei dislokuojamą naują Rusijos karinę techniką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienį pasirodžius pranešimams, kad Turkija ir Rusija suderino planą, kaip iš Rusijos blokuojamų Ukrainos uostų gali būti išplukdyti grūdų kroviniai, pareiškė, kad Ukraina nėra prieš šią iniciatyvą, tačiau, kad tai įvyktų, reikia saugumo garantijų.

„Esame pasirengę eksportuoti grūdus ir laužome Rusijos retoriką, kad nenorime jų eksportuoti ir taip provokuoti maisto krizę. Esame pasirengę, tačiau mums reikia saugumo koridoriaus“, – sakė prezidentas susitikime su Ukrainos žiniasklaida.

Pasak V.Zelenskio, Ukraina pasitiki Turkija derybose dėl uostų atblokavimo, tačiau geriausia blokados panaikinimo garantija būtų priešlaivinių sistemų dislokavimas Ukrainoje.

V.Zelenskis pirmadienį perspėjo, kad grūdų, kurių Ukraina negali eksportuoti dėl Rusijos blokados, kiekis iki rudens gali išaugti mažiausiai tris kartus.

„Dabar mes turime 20–25 mln. neišvežtų tonų. Rudenį šis skaičius gali siekti 70–75 mln. tonų“, – nurodė V.Zelenskis.

Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia pasaulio grūdų eksportuotoja.

Ukrainos kariuomenė atrėmė Rusijos puolimą Slovjansko kryptimi, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianikas.

„Per pastarąją parą mūsų kovotojai sėkmingai atrėmė septynias priešo atakas Donecko ir Luhansko kryptimis, sunaikino keturis tankus, tris artilerijos sistemas, aštuonias šarvuotas kovos mašinas ir tris automobilius“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas.

Jis sakė, kad persigrupavę Rusijos kariai puolė Bolšaja Kamyševachą, Vernopolio, Dubrovno, Dolynos ir Bohorodičnės kryptimis, tačiau Ukrainos kariškiai puolimą atrėmė.

Europai vienybę reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą išlaikyti darosi vis sunkiau tokiu metu, kai dėl karo tik didėja infliacija ir smunka pragyvenimo standartai, pareiškė Estijos premjerė Kaja Kallas.

Ji taip pat sukritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, siekiantį suteikti Rusijos vadovui Vladimirui Putinui diplomatišką būdą pasitraukti iš konflikto. Anot K.Kallas, taip V.Putinas kaip tik įtikės, kad nebus izoliuotas ar nubaustas už savo pajėgų karo nusikaltimus.

„Scanpix“ nuotr./Kaja Kallas

„Esame taške, kai sankcijos pradeda mums kenkti. Iš pradžių sankcijos kenkė tik Rusijai, bet dabar jos kelia skausmą mūsų pačių šalims, tad dabar reikia klausti, kiek skausmo esame pasiryžę iškęsti. Skirtingose šalyse padėtis skirtinga.

Vienybę labai sunku išlaikyti – tai vis sunkiau dėl didelės infliacijos ir energijos kainų. Kuras gali būti brangus, bet laisvė yra neįkainojama. Žmonės, gyvenantys laisvame pasaulyje, to nesupranta“, – kalbėjo K.Kallas.

Italija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, Maskvai anksčiau pareiškus, kad italų žiniasklaida karo Ukrainoje nušvietimu vykdo antirusiškos propagandos kampaniją.

Italijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė iškvietusi ambasadorių Sergejų Razovą, kad atmestų „juodinančias užuominas apie tariamą mūsų šalies žiniasklaidos dalyvavimą antirusiškoje kampanijoje“.

Ministerijos generalinis sekretorius Ettore Francesco Sequi taip pat „griežtai atmetė kaltinimus amoralumu kai kuriems italų institucijų ir žiniasklaidos atstovams, išreikštus Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pastarojo meto pareiškimuose“.

Kivirčas kilo Rusijos ambasadai Italijoje šeštadienį savo feisbuko puslapyje paskelbus Rusijos užsienio reikalų ministerijos ataskaitos apie „Rusijos piliečių teisių pažeidimus“ užsienyje ištraukas.

Jose smerkiama „atvirai antirusiška kampanija Italijos žiniasklaidoje“, esą vykdoma nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „šališkas požiūris“, darantis „didelę įtaką italų nuomonei apie rusus“.

„Italijoje pradėta didelė kampanija prieš rusų kultūrą ir jos atstovus nulėmė virtinę nemalonių incidentų“, tarp jų „diskriminaciją“ sveikatos apsaugos ir bankininkystės sektoriuose, sakoma rusų ministerijos ataskaitoje.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio sekmadienį tvirtino, jog žiniasklaida „sako, kas vyksta, kad Rusija panaudojo daugiau kaip 2 tūkst. raketų prieš Ukrainą, kad žuvo 200 vaikų“.

Italų premjeras Mario Draghi tvirtai remia sankcijas Maskvai, nors kai kurie jo koalicinės vyriausybės nariai seniai palaiko artimus ryšius su Kremliumi ir neskuba smerkti karo.

Parlamento saugumo komitetas COPASIR pradėjo tyrimą dėl įtariamos prorusiškos propagandos kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, kaltinamose reikšmingo eterio suteikimu Rusijos dezinformacijai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad kuo ilgesnio nuotolio raketų sistemų bus atgabenta į Ukrainą, „tuo toliau nuo savo sienų Rusija nustums liniją, iš kurios gali kilti grėsmė“.

„Putinas jau pakomentavo situaciją, susijusią su naujų ginklų atvykimu. Galiu tik pridurti: kuo ilgesnio nuotolio bus ginkluotė, tuo toliau nuo savo teritorijos nustumsime liniją, nuo kurios neonaciai galės grasinti Rusijos Federacijai“, – teigė S.Lavrovas.

Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas

Jungtinės Karalystė pirmadienį pranešė seksianti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir perduosianti Ukrainai ilgo nuotolio salvinių raketų ugnies sistemų, nepaisydama Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų nesiųsti Kyjivui pažangios ginkluotės.

Jungtinės Valstijos praeitą savaitę informavo, kad pasiųs Kyjivui salvinės raketų ugnies sistemų M142 HIMARS. Jų veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesnis negu šiuo metu naudojamų Ukrainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį įspėjo, kad Maskva smogs naujiems taikiniams, jeigu Vakarai Ukrainai siųs ilgo nuotolio raketų ugnies sistemų.

Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas pirmadienį sakė, kad pablogėjo padėtis svarbiame Sjevjerodonecko mieste.

Pasak Serhijaus Haidajaus, Rusijos puolimo epicentre atsidūrusiame Sjevjerodonecke tęsiasi įnirtingos kovos. Padėtį mūšio lauke jis pavadino „gan dinamiška“.

„Mūsų gynėjams pavyko įvykdyti kontrpuolimą ir išvaduoti beveik pusę miesto, bet padėtis dabar vėl pablogėjo, – naujienų agentūrai AP sakė S.Haidajus. – Mūsų vaikinai gina pozicijas pramoninėje zonoje miesto pakraštyje.“

„Sjevjerodonecko apšaudymas suintensyvėjo, [rusai] pagal savo išdegintos žemės taktiką naikina viską iš eilės“, – teigė jis.

S.Haidajus pranešė, kad rusai taip pat toliau intensyviai bombarduoja netoliese esantį Lysyčanską.

Rusai „turi daugybę įrangos ir žmonių, sutelkė daug rezervų“, sakė jis ir pridūrė, kad rusų pajėgos apšaudė humanitarinį centrą Lysyčanske, sunaikino kepyklą ir kad iš miesto per pastarąsias 24 valandas pasitraukė 98 žmonės.

Svarbus kelias, jungiantis Bachmutą ir Lysyčanską, nuolat apšaudomas, nors jį tebekontroliuoja ukrainiečiai, nurodė S.Haidajus.

Bataliono „Svoboda“ vadas, Ukrainos nacionalinės gvardijos kapitonas Petro Kuzykas sako, kad Sjevjerodonecke, kurį atkakliai bando užimti Rusijos pajėgos, vyksta nuolatiniai gatvės mūšiai, Ukrainos gynėjai turi nuolat manevruoti.

P.Kuzykas radijo stočiai „Svoboda“ sakė, kad padėtis Sjevjerodonecke itin sudėtinga, nuolat vyksta gatvių mūšiai dėl kiekvieno namo. Mūšio dinamika labai didelė, situacija keičiasi kelis kartus per dieną.

Bataliono „Svoboda“ nuotr./Petro Kuzykas

„Priešas turi neabejotiną pranašumą artilerijos, tankų ir gyvosios jėgos skaičiumi ir aktyviai naudojasi šiuo pranašumu. Jie nuolat puola, apšaudo namus, naikina mūsų įtvirtinimus. Turime nuolat manevruoti.

Buvo bandymų kontratakuoti – kai kur sėkmingai, kai kur nelabai. Iš jų pusės taip pat jaučiamas nuolatinis spaudimas. Kai kurie daliniai buvo priversti atsitraukti per kvartalą, kai kurie daliniai, tarp jų ir mūsų, išlaikė savo pozicijas. Bet visa tai vyksta labai sudėtingomis sąlygomis, labai baisu, bet tai primena „Counter-Strike“ žaidimą.

Laukiame pastiprinimo iš mūsų pusės, ypač siekiant išspręsti artilerijos problemą. Iš jų pusės kažkokie nesuprantami išpuoliai, kaip mes juos vadiname, pėstininkų „mėsos“. Mes juos nuolat naikiname, jie meta vis naujus ir naujus rezervus. Mūsų žiniomis, jie pritraukė dar naujų rezervų.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Mes kovojame už kiekvieną namą, kiekvieną gatvę. Kurią nors dieną galime pasistūmėti per vieną kvartalą, o kitą dieną mus nubloškia atgal. Taip vyksta visą laiką ir taip bus toliau. Jei mūsų pusė suinteresuota miestą išlaikyti, be pėstininkų atsparumo, mums čia reikia pakankamai pajėgų ir technikos – tankų, artilerijos.“

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) pirmadienį nutarė suteikti licenciją transliuoti nepriklausomai Rusijos televizijai „Dožd“ („Lietus“), todėl nuo šiol kanalas galės transliuoti savo laidas iš Rygos, pranešė tarnybos pirmininkas Ivaras Abolinis. 

Kovo pradžioje, tuojau po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, „Dožd“ neribotam laikui sustabdė transliaciją. Šią televiziją valdančios bendrovės įkūrėja ir vadovė Natalija Sindejeva aiškino, kad tolesnė kanalo veikla tapo neįmanoma Rusijos Valstybės Dūmai priėmus įstatymą, draudžiantį platinti „melagienas“ apie kariuomenės veiksmus užsienyje. 

Nuo birželio 9 dienos „Dožd“ bus įtraukta į Latvijoje registruotų televizijų sąrašą.

I.Abolinis sakė, kad derybos dėl „Dožd“ persikėlimo į Latviją truko apie tris mėnesius; jose dalyvavo kelios žiniasklaidos bendrovės.

Nuo invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną Rusijos valdžia sugriežtino nepriklausomos žiniasklaidos persekiojimą ir paskelbė „melagienomis“ bet kokią informaciją, kuri atskleidžia karo nusikaltimus Ukrainoje, civilių gyventojų žudymus, rusų kariuomenės nuostolius Ukrainoje ir ukrainiečių pasipriešinimą įsibrovėliams.

Į Rygą anksčiau taip pat persikėlė Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ Maskvoje veikęs biuras, taip pat keletas nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių.

Latvija pirmadienį nusprendė uždrausti transliuoti 80 Rusijoje registruotų televizijos kanalų, kurie tebebuvo retransliuojami šalyje, tęsiantis Maskvos invazijai į Ukrainą.

Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) pirmininkas Ivaras Abolinis paaiškino, kad sprendimas grindžiamas neseniai įvestu draudimu transliuoti televizijos medžiagą iš valstybių, keliančių grėsmę kitos šalies vientisumui ir nepriklausomybei.

Draudimas transliuoti rusiškus kanalus galios, kol Rusija nutrauks karą prieš Ukrainą ir grąžins aneksuotą Krymą Ukrainai. NEPLP sprendimas įsigalioja ketvirtadienį. 

NEPLP žingsnis paveiks tokias televizijas kaip ETV, „Illiuzion+", „Kino24“, „Mir TV“, „Ochota i rybalka“, „Perec!“, „Russkij Illiuzion“.

Anksčiau NEPLP jau buvo uždraudusi keletą rusiškų kanalų, siekdama apriboti Kremliaus propagandos sklaidą Latvijoje. 

Saeima neseniai priėmė Elektroninės žiniasklaidos įstatymo pataisas, leidžiančias tarnybai pačiai spręsti, kokį reikėtų drausti turinį iš šalių, besigriebiančių karinės agresijos.

Rusija neturėtų uždaryti JAV ambasados Maskvoje, nepaisant dvišalių santykių krizės, kilusios dėl karo Ukrainoje, nes dvi didžiausios pasaulyje branduolinės valstybės turėtų toliau kalbėtis, pareiškė amerikiečių ambasadorius Johnas Sullivanas.

Diplomatas, kurį dirbti Maskvoje pasiuntė dar buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, agentūrai TASS pasakė manantis, kad Vašingtonas ir Maskva neturėtų tiesiog nutraukti diplomatinių santykių.

„Turime išlaikyti galimybę kalbėtis vieni su kitais“, – teigė J.Sullivanas, kuris taip pat įspėjo, kad nereikėtų išiminėti Leo Tolstojaus knygų iš Vakarų šalių knygynų ar atsisakyti groti Piotro Čaikovskio kūrybą.

Kijevo merija parodė nuotraukas, kuriose matyti sekmadienio raketų atakos prieš geležinkelio vagonų remonto gamyklą padariniai.

Ten pataikė keturios Rusijos raketos. Aukų nėra, vienas nukentėjusysis paguldytas į ligoninę.

Rusija skelbė, kad šiuo smūgiu sunaikino Ukrainai perduotą sunkiosios karinės technikos siuntą, tačiau Kyjivas tai paneigė.

Ankstų sekmadienio rytą surengta raketų ataka Kyjive greičiausiai buvo bandymas sutrikdyti Vakarų ginklų tiekimą į fronto linijas Ukrainos rytuose ir pietuose, tradiciniame pranešime skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybininkai.

Trumpoje ataskaitoje nurodoma, kad raketos pataikė į geležinkelio infrastruktūrą.

Pirmadienio rytą laikinai okupuoto Chersono gyventojus pažadino sprogimai, girdėti įvairiose miesto vietose, „Telegram“ programėlėje pranešė leidinys „Suspilne“.

„Chersone girdėti sprogimai“, – rašoma pranešime. Išsamesnės informacijos nepateikta.

Tuo pat metu vietiniai „Telegram“ kanalai praneša, kad sprogimai galėjo įvykti ne iš Chersono ir Mykolajivo sričių. Šiuo metu ten vyksta artilerijos mūšiai, kuriuose dalyvauja daugybė raketų paleidimo įrenginių, rašo UNIAN.

„Mykolajivo pusėje šaudoma iš pabūklų, o Chersono pusėje daugiausia veikia MLRS“, – rašoma pranešime.

Vasario pabaigoje Rusijos karinėms pajėgoms artėjant prie Hostomelio, miestelio meras Jurijus Prylypko paragino vietos gyventojus rūpintis vieni kitais.

„Aš esu čia su jumis. Turime priešintis, – sakė jis vaizdo pranešime. – Ginklai artėja. Atvyksta mūsų kariai. Mes tai įveiksime. Mums tereikia išlaikyti ramybę ir apsaugoti aplinkinius žmones. Ačiū jums!"

Po kelių dienų J.Prylypko buvo negyvas. Pasak liudininkų, jis ir dar vienas civilis, Ivanas Zorija, buvo nužudyti Rusijos karių, kai bandė pristatyti vaistus ir kitus reikmenis bendruomenės žmonėms. Dar vienas civilis, Oleksandras Karpenko, žuvo bandydamas juos išgelbėti.

Rusija nuolat neigia, kad per invaziją į Ukrainą taikėsi į civilius gyventojus.

Tačiau iš įvykio vietos nuotraukų, darytų po jo, ir išpuolio dieną saugumo kamerų užfiksuotų vaizdų aiškiai matyti, kad meras važiavo civiliniu automobiliu, kai Rusijos kariai pradėjo šaudyti, skelbia CNN. Pasak liudininkų, tuo metu netoliese nebuvo jokių kitų automobilių ar karinių transporto priemonių.

Atlikdama trijų vyrų žūties tyrimą, CNN kalbėjosi su trimis kovo 3 d. išpuolio liudininkais ir keliais kitais vietos gyventojais, kurie matė gatvėje gulinčius J.Prylypko ir I.Zorijos kūnus praėjus kelioms dienoms po šaudymo.

Ukrainos kariuomenė pirmadienį patvirtino Rusijos generolo majoro Romano Kutuzovo žūtį per kautynes rytiniame Donbaso regione.

R.Kutuzovas, vadovavęs prorusiškų separatistų apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) 1-ajam armijos korpusui, „oficialiai denacifikuotas ir demilitarizuotas“, sakoma Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo „Facebook“ žinutėje.

Ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“ sekmadienį pranešė, kad generolas R.Kutuzovas žuvo per kautynes Mykolajivkos gyvenvietėje į šiaurę nuo Popasnos miesto Luhansko srityje.

Gegužės pradžioje JAV žvalgyba pranešė, kad nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną jau žuvo 8–10 rusų generolų.

VL.ru nuotr./Romanas Kutuzovas

Rusai toliau šturmuoja Sjevjerodonecką, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo feisbuko puslapyje.

„Sjevjerodonecko kryptimi priešas apšaudė mūsų karius iš įvairių tipų minosvaidžių ir artilerijos sistemų. Metelkino, Borovskojės, Ustinovkos, Toškivkos ir kitų gyvenviečių civilinė infrastruktūra buvo apgadinta. Okupantai toliau šturmuoja Sjevjerodonecką", – rašoma pranešime.

Bachmuto kryptimi Rusija apšaudė Ukrainos dalinių pozicijas iš minosvaidžių, pabūklų ir raketinės artilerijos Zolotės, Orechovo, Hornoje, Vrubivkos, Klinovej, Bilogorivkos, Pokrovskės ir Roty vietovėse. Naudojo šturmo ir karinę aviaciją oro antskrydžiams prie Bachmuto ir Berestovojės. Vykdė puolamąsias operacijas Kamyševos, Berestovo ir Mykolajivkos vietovėse. Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių, veikė nesėkmingai, kovos veiksmai tęsiami.

Generalinis štabas skelbia, kad Rusija nedalyvavo aktyviuose kovos veiksmuose Avdijivkoje, Kurachivkoje, Novopavlovkoje ir Zaporižioje. Buvo apšaudoma civilinė infrastruktūra Novobachmutovkos, Kamiankos, Avdejevkos, Nikolskoje, Zolotaja Niva ir Poltavkos vietovėse. 

Pranešime skelbiama, kad Pietų Bugo kryptimi, siekdami sulaikyti Ukrainos karius, okupantai apšaudė iš įvairaus kalibro artilerijos Tavričės, Novaja Zorja, Stepnaja Dolina, Novomykolajivkos ir Kobzarcų vietoves.

Rusijos pajėgos toliau stiprina pozicijas Ševčenkovkos, Olhino ir kitų gyvenviečių rajonuose. 

Švedija suteiks Ukrainai snaiperinių šautuvų „AG 90“ ir šaudmenų, taip pat papildomai 5 000 švediškų prieštankinių šautuvų AT4 be atatrankos, pranešė „Army Recognition“.

„Vyriausybė siūlo perduoti Ukrainai papildomos ginkluotės: prieštankinių raketų sistemą RBS-17, snaiperinius šautuvus AG 90 ir šaudmenis, taip pat papildomus 5 000 švediškų prieštankinių šautuvų AT4“, – leidinys citavo Švedijos gynybos ministeriją.

Švedija taip pat ketina skirti 60 mln. Švedijos kronų (6,14 mln. JAV dolerių) į NATO įsteigtą fondą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti.

Jungtinės Karalystė pirmadienį pranešė seksianti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir perduosianti Ukrainai ilgo nuotolio salvinių raketų ugnies sistemų, nepaisydama Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų nesiųsti Kyjivui pažangios ginkluotės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./M270 MLRS raketų sistema

JK Gynybos ministerija nurodė, kad Londonas glaudžiai koordinavo veiksmus su Vašingtonu ir priėmė sprendimą perduoti sistemų M270 MLRS, turinčių padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos.

M270, galinčios smogti tiksliai nutaikomomis raketomis iki 80 km atstumu esantiems taikiniams, „reikšmingai sustiprins Ukrainos pajėgų pajėgumus“, pridūrė ministerija.

Plačiau skaitykite čia.

Sekmadienį Ukrainos pajėgos toliau vykdė ribotas ir vietines, bet sėkmingas kontratakas prieš Rusijos pozicijas visoje Ukrainoje, įskaitant didelių teritorijų Sjevjerodonecke, esančio Luhansko srityje, susigražinimą. Į Sjeverodonevko užėmimą Kremlius sutelkė didžiąją dalį savo pajėgų, kasdieninėje apžvalgoje skelbia JAV Karo studijų institutas.

Pagrindinės analitikų įžvalgos:

• Ukrainiečių kontratakos Sjevjerodonecke atkovojo dideles miesto dalis ir išstūmė Rusijos karius iš pietinių miesto priemiesčių.
• Rusijos pajėgos toliau stengėsi priartėti prie Slovjansko iš pietryčių nuo Iziumo ir vakarų nuo Lymano, tačiau ir toliau mažai tikėtina, kad jos padarys reikšmingų žygių aplink Slovjanską, nes ir toliau pirmenybę teikia Sjevjerodoneckui.
• Pranešama, kad Ukrainos pajėgos surengė ribotas ir lokalizuotas kontratakas į šiaurę nuo Charkivo miesto.
• Rusijos pajėgos toliau laikėsi gynybinių linijų ir apšaudė Ukrainos pozicijas palei pietinę ašį.
• Ukrainos pajėgos tikriausiai nukovė Rusijos generolą majorą Romaną Kutuzovą netoli Popasnos.

Ukrainos sostinė vis dar išlieka pagrindiniu Rusijos kariuomenės taikiniu, sako Gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

„Visada atvirai sakėme, kad Kyjivui nuolat kyla grėsmė. Iš tiesų žmonės grįžta dėl įvairių priežasčių. Kai kurie paprasčiausiai nebeturi pinigų, o kai kuriems jų labai trūksta. Žinote, gimtosios sienos įkvepia ir palaiko“, – sakė ji.

Pasak H.Maliar, visi turėtų suprasti, kad karas dabar yra karštojoje fazėje.

„Ir Kyjivas tebėra kaip pagrindinis Rusijos Federacijos taikinys. Kas vyksta dabar... Deja, taip, ši grėsmė yra nuolatinė“, – pažymėjo ji.

Sekmadienį ryte į Kyjivo sritį paleistos raketos. Nors Maskva skelbė, kad atakos metu sunaikino iš Europos gautus tankus T-72 ir kitą šarvuotąją techniką, Ukraina tai paneigė.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį buvo priverstas atšaukti vizitą į Serbiją, kelioms kaimyninėms šalims neleidus jo lėktuvui įskristi į savo oro erdvę, pranešė pareigūnai.

S.Lavrovas ruošėsi vesti derybas su aukščiausio rango pareigūnais Belgrade. Serbija yra viena iš nedaugelio Maskvos sąjungininkų Europoje, likusių po Kremliaus anksčiau šiais metais pradėto karinio puolimo Ukrainoje.

„Serbiją supančios šalys uždarė bendravimo kanalą, atsisakydamos leisti praskristi lėktuvui, kuriuo į Serbiją vyko Sergejus Lavrovas“, – Rusijos naujienų agentūros citavo URM atstovę Mariją Zacharovą.

„Rusijos delegacija turėjo atvykti į Belgradą derybų. Tačiau ES ir NATO šalys narės uždarė savo oro erdvę“, – pridūrė ji.

Serbijos dienraštis „Večernje Novosti“ pranešė, kad naudotis savo oro erdve neleido Bulgarija, Makedonija ir Juodkalnija.

Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas

Rusijos diplomatinis šaltinis naujienų agentūrą „Interfax“ patikino, kad nebuvo kito pasirinkimo, tik atšaukti vizitą.

„Rusijos diplomatija dar neišmoko teleportuotis“, – sakė šaltinis.

Rusų parlamento aukštųjų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad NATO spaudė tas tris šalis.

„Kalbame apie NATO demaršą, o be Jungtinių Valstijų to nebūtų buvę“, – platformoje „Telegram“ paskelbė K.Kosačiovas.

Jis apkaltino Aljansą „tiesioginiu kišimusi“ į dvišalius Rusijos ir Serbijos ryšius, taip pat „bandymu užgrobti ir pavergti likusią Europą“.

Atanasas Atanasovas, vienas iš valdančiajai koalicijai priklausančios dešiniosios partijos „Demokratinė Bulgarija“ pirmininkų, anksti pirmadienį pareiškė visuomeninei televizijai BNT: „Tai yra dalis priemonių, kurias laisvasis pasaulis taiko Rusijai, ir jos turėtų būti tęsiamos.“

„Šie dalykai atspindi Rusijos valstybės veiklą, ir toks yra taikomų priemonių tikslas“, – pabrėžė jis.

S.Lavrovas turėjo susitikti su prezidentu Aleksandru Vučičiumi, savo kolega Nikola Selakovičiumi ir Serbijos patriarchu Porfirije.

Nors Belgradas pasmerkė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jis nepasekė Europos Sąjungos pavyzdžiu ir nepaskelbė sankcijų Maskvai, nors Serbija siekia įstoti į ES.

Abi šalis sieja istoriniai glaudūs ryšiai, o Belgradas neseniai pasirašė trims metams naują sutartį dėl rusiškų gamtinių dujų importo.

Anot analitiko Slobodano Stuparo, S.Lavrovo siekis apsilankyti Belgrade buvo „šou“, kurį Maskva būtų išnaudojusi dar labiau apjuodinti Vakarus.

„Manau, kad rusai [į Serbiją] save pasikvietė patys, – naujienų agentūrai AP sakė S.Stuparas. – Jie siaubingai izoliuoti... Dabar jie gali sakyti, kad Europa ir pasaulis nėra demokratiški ir neleidžia paprasčiausiai praskristi virš savo teritorijos.“

Serbų analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad S.Lavrovo vizitas būtų dar labiau pabloginęs Serbijos padėtį Vakaruose, Belgradui atsisakius įvesti sankcijas Maskvai.

Vėliau šią savaitę regione turėtų lankytis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

S.Stuparas teigė, kad A.Vučičius atsidūrė tarp Rusijos ir Vakarų, nes bando palaikyti ryšius su Maskva, o Serbija tuo pat metu siekia narystės Europos Sąjungoje.

„Tai blogiausia padėtis, kokią tik galima įsivaizduoti“, – sakė S.Stuparas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad sekmadienį aplankė karius kai kuriose labiausiai bombarduojamose fronto pozicijose.

„Buvome Lysičanske ir buvome Soledare“, – savo naktiniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Abi vietovės jau kelias savaites yra smarkiai puolamos Rusijos, kenčia nuo raketų, raketų ir aviacijos bombardavimų.

V.Zelenskis apsilankė kovos veiksmų zonoje

+2

„Didžiuojuosi visais, su kuriais susitikau, paspaudžiau ranką, bendravau ir kuriuos palaikiau. Kai kas buvo atvežta kariškiams, bet smulkiai to nedetalizuosiu, – sakė jis. – O aš kažką atnešiau iš jų – jums. Tai svarbu: pasitikėjimas ir stiprybė.“

Anksčiau sekmadienį V.Zelenskis buvo pietiniame Zaporižios mieste, kur sakė susitikęs su kai kurių okupuotų miestų merais.

„Susitikau su Mariupolio gyventojais, kuriems pavyko palikti miestą gyviems ir su vaikais. Su jais susitikau ir Chortyčioje. Sąlygos laikinos, bet neblogos, – sakė jis. – Kiekviena šeima turėjo savo istoriją, dauguma be vyrų. Kažkieno vyras išėjo į karą, kažkas į nelaisvę, o kažkas, deja, mirė.“

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Donecko regione, ypač šiaurinėse pagrindinio Slovjansko miesto prieigose, dar vieną dieną vyko intensyvūs mūšiai.

Ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas nepripažino, kad prarado kokią nors teritoriją, tačiau teigė, kad Rusijos kariai atnaujino puolimą netoli Sviatohirsko, apie 20 km į šiaurę nuo Slovjansko, ir patyrė nuostolių. Jis teigė, kad prieš Slovjanską buvo toliau vykdomi oro antskrydžiai. Šis miestas yra daugiau kaip už 600 km į rytus nuo sostinės Kyjivo.

Generalinis štabas teigė, kad Rusijos pajėgos bandė šturmuoti du rajonus (Bilohorivką ir Mykolajivką), kuriuos pralaimėjus ukrainiečiams, Sjevjerodonecko miestui grėstų apsuptis.

„Priešas patyrė didelių gyvosios jėgos ir technikos nuostolių“, – teigė kariškiai.

Vietos valdžia pranešė, kad Bachmuto miestas – Ukrainos Donecko ir Luhansko gynybos ramstis – vėl buvo apšaudytas. Jų teigimu, buvo padegta žemės ūkio mašinų gamykla.

Kovos pietuose tebesitęsia, o teritorija pereina iš rankų į rankas, nes prieš savaitę prasidėjo Ukrainos kontrpuolimas.

Generalinis štabas pranešė, kad rusai vykdo puolimą Bila Krynycios rajone Chersono srities šiaurėje, neseniai Ukrainos pajėgų atkovotame rajone. Regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas sakė, kad rusų daliniai „atsitraukė į anksčiau užimtas pozicijas“.