Dėl jautraus planavimo anonimiškai kalbėjusių pareigūnų atskleista informacija, žinoma, padidina diplomatiško sprendimo tarp JAV ir Irano galimybę.
Šių šalių diplomatai praėjusią savaitę Omane surengė derybas siekdami atgaivinti diplomatines pastangas dėl Teherano branduolinės programos. Tai vyko po to, kai Donaldas Trumpas sutelkė regione dideles karines pajėgas ir taip sukėlė naujų karinių veiksmų baimę.
JAV pareigūnai penktadienį informavo, kad Pentagonas į Artimuosius Rytus siunčia papildomą lėktuvnešį, pridedant tūkstančius karių su naikintuvais, taip pat raketiniais, eskadriniais minininkais ir kita ginkluote, su kuria galima ir atakuoti, ir gintis.
D.Trumpas, kalbėdamas kariams Šiaurės Karolinoje esančioje karinėje bazėje, tvirtino, jog „su Iranu sunku susitarti“.
„Kartais tu turi bijoti. Tai – vienintelis dalykas, kuris padeda pasirūpinti situacija“, – kalbėjo JAV vadovas.
Tuo metu paklausta, ar JAV ruošiasi galimoms ilgalaikėms karinėms operacijoms, Baltųjų Rūmų atstovė spaudai Anna Kelly sakė, kad „Irano klausimu prezidentas Trumpas turi visus pasirinkimus ant stalo“.
„Bet kuriuo klausimu jis išklauso įvairius požiūrius, tačiau priima galutinį sprendimą atsižvelgdamas į tai, kas geriausia mūsų šaliai ir nacionaliniam saugumui“, – pabrėžė A.Kelly.
Tuo metu Pentagonas atsisakė komentuoti, ar ruošiamasis ilgalaikei karinei kampanijai.
JAV pernai į Artimuosius Rytus pasiuntė du lėktuvnešius po to, kai buvo surengtos atakos prieš Irano branduolinius objektus.
Vis dėlto, birželį vykusi operacija „Vidurnakčio kūjis“ buvo vienkartinė JAV ataka, kurios metu panaudoti bombonešiai skrido iš JAV, kad suduotų smūgius Irane, kurio atsakomasis smūgis amerikiečių karinei bazei Katare buvo labai ribotas.
Didėjanti rizika
Kaip sakė JAV pareigūnai, šįkart planavimas gerokai sudėtingesnis nei birželį.
Vienas iš pareigūnų teigė, kad ilgalaikės kampanijos metu amerikiečiai galėtų smogti valstybiniams ir saugumo objektams – ne tik branduolinei infrastruktūrai. Vis dėlto, jis detalių nepateikė.
Ekspertai tikina, kad tokios operacijos metu JAV karinėms pajėgoms iškyla daugiau rizikų, kadangi Iranas gali pasigirti įspūdingu raketų arsenalu.
Be to, atsakomieji smūgiai gali padidinti konflikto regione tikimybę.
Tiesa, anonimiškai kalbėjęs pareigūnas nurodė, jog JAV tikisi Irano atsakomųjų veiksmų, dėl ko tam tikrą laiką galėtų vykti abipusiai apsišaudymai.
Baltieji rūmai ir Pentagonas neatsakė į klausimus apie atsakomųjų smūgių ir regioninio konflikto riziką.
D.Trumpas ne kartą grasino bombarduoti Iraną ir taip sutriuškinti jo vystomą branduolinę programą. Šią savaitę jis įspėjo, kad alternatyva diplomatiniam sprendimui bus „labai, labai traumuojanti“.
Irano kariuomenė įspėjo JAV, kad į atakas bus atsakoma smūgiais amerikiečių karinėms bazėms.
JAV turi karinių bazių Artimuosiuose Rytuose, įskaitant bazes Jordanijoje, Kuveite, Saudo Arabijoje, Katare, Bahreine, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Turkijoje.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu buvo susitikęs su D.Trumpu Vašingtone ir sakė, kad jeigu bus pasiektas susitarimas su Iranu, jis „turi turėti elementų, kurie yra gyvybiškai svarbūs Izraeliui“.
Iranas teigė, kad yra pasirengęs aptarti savo branduolinės programos apribojimą mainais į panaikintas sankcijas, tačiau pabrėžė, kad tai nesusiję su raketomis.
