Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Saugumo ekspertas: naujas „WikiLeaks“ nutekinimas tik padeda Rusijai

CŽA būstinė Virdžinijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / CŽV būstinė Virdžinijoje
Šaltinis: 15min
1
A A

„WikiLeaks“ nutekinti dokumentai apie JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kibernetinio šnipinėjimo įrankius yra ne Amerikos visuomenės, o Rusijos pergalė, „Slate“ rašo garsus žurnalistas, knygos „Tamsi teritorija: slapta kibernetinio karo istorija“ („Dark Territory: The Secret History of Cyber War“) autorius Fredas Kaplanas.

Jo teigimu, „WikiLeaks“ nutekinimas, kai buvo atskleista informacija apie CŽV vykdomo šnipinėjimo įrankius, yra įžūlus išpuolis prieš JAV žvalgybininkus, mažai kuo naudingas visuomenei.

Esą tuose dokumentuose nėra nieko, kas leistų manyti, kad CŽV seka amerikiečius ar vykdo kitokią neteisėtą veiklą.

Be to, daugelis paslapčių tekintojų (whistleblowers, – red.) dažniausiai vengia atskleisti, iš kur gauna paslaptis, ir nekalba apie žvalgybininkų „šaltinius bei metodus“. O pastarieji dokumentai tik apie tai ir kalba.

Patarimai blogiems vyrukams

„Tai nėra politiniai dokumentai, tai techniniai dokumentai, darbinės pastabos ir instrukcijos, parašytos inžinieriams, kuriantiems programinę šnipinėjimo įrangą, kuri leidžia CŽV įsiskverbti į konkrečius telefonus, kompiuterius, išmaniuosius televizorius ir kitus prietaisus susidorojant su užšifravimu“, – rašo F.Kaplanas.

Jo teigimu, dokumentus net galima laikyti gidu programišiams. Taip pat – pastarųjų taikiniams, tarp kurių yra nusikaltėliai, teroristai ir priešiškų valstybių tarnybos.

F.Kaplanas: „Jei blogas vyrukas įtaria, kad yra sekamas CŽV, jis dabar jau žino, kad turi išjungti savo „Samsung“ televizorių ir pažiūrėti, ar dega mėlyna lempelė.“

„Nacionaliniam saugumui tai gali pakenkti labiau nei Edwardo Snowdeno nutekinimai, – F.Kaplanui antradienį teigė vienas buvęs JAV kibernetinės žvalgybos pareigūnas. – CŽV veikla mums padeda kompensuoti nuostolius, kuriuos dėl E.Snowdeno veiksmų patyrė Nacionalinio saugumo valdyba. Dabar mūsų žvalgyba dar pažeidžiamesnė.“

Pavyzdžiui, viename dokumente apibūdinami susitikimai 2014 metų birželį tarp britų tarnybos MI5 ir CŽV departamento BISS atstovų. Kalbamasi buvo apie įskiepį „Weeping Angel“, kuris leidžia aktyvuoti mikrofoną net išjungtame „Samsung“ išmaniajame televizoriuje.

Kad tokie mikrofonai yra, jokia paslaptis – net instrukcijose televizorių savininkai įspėjami, kad įmanomas svarbių pokalbių pasiklausymas. Tačiau iki šiol nebuvo žinoma, kad CŽV rado būdą išnaudoti šią paslaugą sekimui.

Dokumente ne tik atskleidžiamas šis faktas, bet ir iš esmės patariama galimiems taikiniams, kaip užuosti, kad jie yra sekami, ir apeiti šį sekimą.

Teigiama, kad reikia atnaujinti įrangą internetu ir tuomet įskiepis taps neefektyvus. Be to, įspėjama, kad „veikiant sekimui televizoriaus kitoje pusėje degs mėlyna LED lempelė“.

„Tad jei blogas vyrukas įtaria, kad yra sekamas CŽV, jis dabar jau žino, kad turi išjungti savo „Samsung“ televizorių ir pažiūrėti, ar dega mėlyna lempelė. Jei dega, jam reikia atnaujinti įrangą internetu“, – rašo F.Kaplanas.

Kita programa „Maddening Whispers“, įdiegiama į konkrečius kompiuterius ar telefonus, leidžia žvalgybininkams sekti visą komunikaciją tokiose programėlėse kaip „Signal“ ar „WhatsApp“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Programėlė „WhatsApp“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Programėlė „WhatsApp“

Dokumentuose ne tik gana išsamiai apibūdinama, kaip veikia ši ir panašios programos, o patys „WikiLeaks“ atstovai jų pristatyme kritikuoja CŽV, esą žvalgybininkų programomis gali pasinaudoti nusikaltėliai.

Rusai gali parodyti į „WikiLeaks“ nutekintus dokumentus ir sakyti: „Matote? Amerikiečiai irgi taip elgiasi.“

„Bet čia ironiška tai, kad paskelbiant visą techninę informaciją nusikaltėliams pasinaudoti šiomis gudrybėmis dabar dar lengviau“, – pastebi F.Kaplanas.

Ekspertas pabrėžia, kad dokumentuose nėra nieko, kas leistų manyti, jog CŽV šiomis programomis šnipinėja Amerikos piliečius, o ne dirba tai, kas žvalgybininkams privaloma, – šnipinėja.

„Šiose programose nėra nieko netinkamo. Šnipų tarnybos daro būtent tai – šnipinėja. O tokiais laikais, kai informacija laikoma skaitmeniniuose prietaisuose ir jais perduoda, šnipinėjami būtent jie“, – teigia F.Kaplanas.

Propagandinė Rusijos pergalė

Anot žurnalisto, „WikiLeaks“ dokumentų nutekinimo pasekmės bus trys: tai demaskuos visiškai teisėtas JAV kibernetinio šnipinėjimo operacijas; tai leis priešiškų valstybių šnipams ir nusikaltėliams daryti tai, ką daro CŽV; galiausiai – tai taps dar viena propagandine Rusijos pergale.

Tokiu metu, kai Rusija kritikuojama dėl kibernetinio kišimosi į JAV prezidento rinkimus, rusai gali parodyti į „WikiLeaks“ nutekintus dokumentus ir sakyti: „Matote? Amerikiečiai irgi taip elgiasi.“

„Scanpix“ nuotr./„WikiLeaks“
„Scanpix“ nuotr./„WikiLeaks“

„Tikra tiesa, kad JAV žvalgybos tarnybos kibernetinį šnipinėjimą vykdo jau kelis dešimtmečius – ilgiau nei Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja, Izraelis, Prancūzija ir kitos šalys. Dokumentuose aprašomi procesai – irgi nieko naujo. Bet „WikiLeaks“ dėka Amerika atrodo kaip „blogiukė“.

„WikiLeaks“ teigia, kad informaciją gavo iš CŽV kontraktininko. Galbūt, bet paviešinimas labai panašus į Rusijos informacinę operaciją, apie kurią jau skelbė JAV žvalgybos tarybos“, – rašo F.Kaplanas.

Kai pernai buvo įsilaužta į Demokratų partijos serverius ir Hillary Clinton elektroninio pašto paskyrą, „WikiLeaks“ padėjo Rusijai paskleisti nusiurbtus laiškus. Įtariama, kad šis tinklalapis yra Rusijos karinės žvalgybos įrankis, o jo įkūrėjas Julianas Assange'as anksčiau turėjo laidą Kremliaus propagandinėje televizijoje RT.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Julianas Assange'as
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Julianas Assange'as

„Iškalbinga tai, kad pristatydamas nutekinimą tinklalapis „WikiLeaks“ atskleidžiama, kad JAV konsulatas Frankfurto mieste yra ir CŽV programišių Europoje būstinė“, – pažymi F.Kaplanas.

Koks tokios informacijos atskleidimo tikslas? Žurnalisto teigimu, siekiama pakurstyti antiamerikietiškas nuotaikas visoje Europoje, sutrikdyti JAV ir Vokietijos santykius bei, žinoma, susilpninti kanclerės Angelos Merkel šansus būti perrinktai per rudens rinkimus.

„Toks yra karas su Kremliumi, kurį dabar kariaujame. Tai jau faktas. Naujausias „WikiLeaks“ dokumentų pluoštas yra dar viena pabūklų salvė šiame kare“, – konstatuoja F.Kaplanas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min