Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 27, 17:35 Atnaujinta 2022 09 27, 23:37

Seismologai: „Nord stream“ dujotiekius tikriausiai pažeidė sprogimai

Rugsėjo 26 d. Švedijos ir Danijos seismologai Baltijos jūroje užfiksavo mažiausiai du žemės drebėjimus. Tą pačią dieną paaiškėjo, kad pažeisti povandeniniai dujotiekiai iš Rusijos į Vokietiją – iš pradžių „Nord Stream 2“, o paskui abi „Nord Stream 1“ atšakos, praneša radijo stotis „Svoboda“.
Dujų nuotėkis Baltijos jūroje
Dujų nuotėkis Baltijos jūroje / Nuotr. „Twitter“

Kaip praneša „Reuters“, remdamasi Vokietijos seismologijos centru GFZ, Danijos Bornholmo saloje esantis seismografas pirmąjį smūgį užfiksavo pirmadienio vakarą, o antrąjį – tos pačios dienos vakare. Jų epicentras buvo jūroje netoli Bornholmo. Ten taip pat užfiksuoti dideli dujotiekio nuotėkiai. Žemės drebėjimai įvyko esant labai mažam seisminiam aktyvumui, kuris būdingas šioms vietovėms.

Švedijos seismologai taip pat pranešė apie du žemės drebėjimus. Upsalos universiteto seismologijos institutas SNSN prieš pat nuotėkius netoli jų vietų prie Danijos Bornholmo salos krantų užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, naujienų agentūrai AFP sakė šio universiteto seismologas Peteris Schmidtas.

„Kai išskiriama tiek daug energijos, tai gali sukelti tik sprogimas, nelabai kas daugiau“, – nurodė jis.

„Pirmasis įvyko 2 val. 3 min. (3 val. 3 min. Lietuvos laiku) į pietryčius nuo Bornholmo; [sprogimo] stiprumas buvo 1,9 [balo]. Tuomet pirmadienį vakare matėme sprogimą 19 val. 4 min. – kitą įvykį kiek toliau į šiaurę... Atrodo, kad jis buvo kiek stipresnis. Mūsų apskaičiavimu, stiprumas buvo 2,3 [balo]", – nurodė P.Schmidtas.

P.Schmidtas paaiškino, kad energijos išskyrimai buvo „labai staigūs“, o ne „lėtas griuvimas“, todėl šie įvykiai „tikriausiai buvo kažkokie sprogimai“.

„Nėra jokių abejonių, kad tai buvo sprogimai“, – Švedijos televizijos kanalas SVT citavo Upsalos universiteto seismologą Bjorną Lundą.

Norvegijos žemės drebėjimų tyrimų centras NORSAR taip pat pranešė užregistravęs „mažesnį sprogimą“ anksti pirmadienį ir „galingesnį [sprogimą] pirmadienį vakare“.

Danijos kariuomenė antradienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas dujų nuotėkis iš „Nord Stream“. Nuotėkis apėmė daugiau kaip 1 km skersmens jūros paviršiaus plotą.

Kalba apie diversiją

Iš dviejų „Nord Stream“ dujotiekių, jungiančių Rusiją ir Europą, įvyko nepaaiškinamų nuotėkių, antradienį pranešė Skandinavijos šalių pareigūnai, o tai, kad keli nuotėkiai įvyko per tokį trumpą laiką ir netoli vienas nuo kito, kelia įtarimų dėl diversijos. Iš keturių dujotiekių vamzdžių pažeisti trys.

Minėti dujotiekiai pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, atsakydama į Vakarų sankcijas, paskelbtas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream2“ priklauso konsorciumui, didžiąja dalimi valdomam Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.

Šiuo metu jie yra neeksploatuojami, tačiau dujotiekių linijose vis dar yra dujų. Visgi poveikis aplinkai, regis, kol kas yra ribotas.

Vienas iš nuotėkių dujotiekyje „Nord Stream 1“ įvyko Danijos ekonominėje zonoje, o kitas – Švedijos ekonominėje zonoje.

Nuotėkis iš „Nord Stream 2“ įvyko Danijos ekonominėje zonoje.

Pirmą kartą apie nuotėkį „Nord Stream 2“ buvo pranešta pirmadienį.

„Institucijos buvo informuotos, kad pastebėti dar du nuotėkiai, šį kartą iš „Nord Stream 1“, kuris taip pat sustabdytas, tačiau kuriame yra dujų“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Danijos klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.

„Dar per anksti ką nors pasakyti apie incidentų priežastis“, – sakoma Danijos klimato, energijos ir energetikos ministerijos pranešime.

Visgi Danijos energetikos agentūra paragino „padidinti“ šalies elektros ir dujų sektoriaus „parengties lygį“, pažymėjo D.Jorgensenas.

Kremlius antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.

Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.

Ukraina antradienį pareiškė, kad nuotėkius iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka.

„Didelio masto „dujų nuotėkis“ iš „Nord Stream 1“ yra tik Rusijos suplanuota teroristinė ataka ir agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Itin reti atvejai“

Danijos energetikos agentūra nurodė, kad nuotėkiai paveiks tik vietovę, kurioje susidarė dujų srovės, visgi į atmosferą patekęs metanas pasižymi „klimatui žalingu poveikiu“, rašo naujienų agentūra „Ritzau“.

„Nuotėkiai iš dujotiekių pasitaiko labai retai, todėl regime priežastį padidinti pasirengimo lygį po incidentų, kurių liudininkais tapome per pastarąsias 24 valandas“, – sakoma Danijos energetikos agentūros direktoriaus Kristofferio Bottzauw pranešime.

„Norime užtikrinti nuodugnią Danijos ypatingos svarbos infrastruktūros stebėseną, kad ateityje sustiprintume tiekimo saugumą“, – pridūrė jis.

Švedijos energetikos agentūros atstovas spaudai Ola Westbergas antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad sprendimas dar nebuvo priimtas ir kad Švedija „palaiko dialogą su Danija“.

Tuo tarpu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, jog „sunku įsivaizduoti“, kad trys Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkiai buvo „atsitiktiniai“.

„Scanpix“ nuotr./Nord Stream 2
„Scanpix“ nuotr./Nord Stream 2

„Neįprasta situacija, kai netoli vienas nuo kito įvyksta trys nuotėkiai. Štai kodėl sunku įsivaizduoti, kad tai atsitiktinumas", – vizito Lenkijoje metu Danijos žiniasklaidai teigė premjerė.

Vėliau ji pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo.

Kopenhaga prognozuoja, kad neveikiančių, bet dujų pilnų vamzdynų nuotėkis tęsis „mažiausiai savaitę“ – tol, kol baigsis iš po vandeniu nutiestų vamzdžių išsiskiriantis metanas, spaudos konferencijoje sakė Danijos energetikos ir klimato ministras.

Lygiagrečiai su dujotiekiu „Nord Stream 1“ nutiestas „Nord Stream 2“ buvo skirtas dvigubai padidinti Rusijos dujų importo į Vokietiją pajėgumus.

Visgi Berlynas likus kelioms dienoms iki karo blokavo jau užbaigto „Nord Stream 2“ sertifikavimą.

Vokietija, kuri tenkindama savo energijos poreikius, buvo labai priklausoma nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos, nuo to laiko susidūrė su didele įtampa, kai Maskvai ėmė mažinti tiekimą.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ palaipsniui mažino per „Nord Stream 1“ tiekiamų dujų kiekį, kol rugpjūčio pabaigoje visiškai sustabdė dujotiekį, dėl būtino dujotiekio remonto vilkinimo kaltindama Vakarų sankcijas.

„Tikslinė ataka“

Vokietija atmetė „Gazprom“ dujų tiekimo sumažinimo paaiškinimą techninėmis priežastimis ir apkaltino Maskvą naudojant energiją kaip ginklą, kilus įtampai dėl karo Ukrainoje.

Tuo tarpu Vokietijos dienraštis „Tagesspiegel“ pranešė, kad „gali būti, jog „Nord Stream“ dujotiekiai buvo pažeisti tikslinių atakų ir dėl to įvyko nuotėkiai“.

Pasak vyriausybei ir atitinkamoms institucijoms artimo šaltinio, cituojamo laikraštyje, „viskas rodo, kad tai nėra atsitiktinumas“.

„Neįsivaizduojame scenarijaus, kad tai nebūtų tikslinė ataka“, – teigė šaltinis.

Švedijos jūrų administracijos (SMA) teigimu, nuotėkis iš „Nord Stream 1“ pirmą kartą buvo pastebėtas pirmadienio vakarą, praėjus valandai po to, kai buvo pranešta apie slėgio kritimą „Nord Stream 2“.

„Apie 20 val. vietos (21.00 val. Lietuvos) laiku gavome pranešimą iš praplaukiančio laivo, kuriame rašoma, kad jie kažką pamatė savo radare šiek tiek toliau į šiaurę nuo Bornholmo salos“, – AFP teigė SMA atstovas Fredrikas Strombackas.

Dėl nuotėkių taip pat buvo paskelbti navigaciniai įspėjimai, galiojantys penkių jūrmylių atstumu ir 1 000 metrų skrydžių aukštyje.

„Incidentai dviejuose dujotiekiuose neturi įtakos tiekimui į Daniją“, – pridūrė D.Jorgensenas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min