Apie pakeitimus, kuriais būtų apibrėžtas Japonijos „savigynos“ karinių pajėgų statusas, buvo paskelbta Japonijai minint 70-ąsias laikinų valdytojų amerikiečių parašytos konstitucijos paskelbimo metines.
Šį pagrindinį įstatymą, kuriuo Japonija atsisako teisės kariauti, progresyvieji vadino pacifistiniu simboliu, užgimusiu iš šalies pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare.
Tačiau didėjant susirūpinimui dėl Šiaurės Korėjos agresyvumo nacionalistai, siekiantys, kad konstitucija būtų persvarstyta, rengiasi naujam svarbiam mėginimui.
Vaizdo žinutėje metinių renginio dalyviams Sh.Abe sakė, jog siekia persvarstyti konstituciją iki 2020 metų, kai Tokijuje įvyks vasaros olimpiada.
Vaizdo žinutėje metinių renginio dalyviams Sh.Abe sakė, jog siekia persvarstyti konstituciją iki 2020 metų, kai Tokijuje įvyks vasaros olimpiada.
„Noriu 2020-uosius padaryti metais, kai bus įgyvendinta nauja konstitucija“, – sakė premjeras.
Pasak jo, turėtų būti įtraukta nauja klauzulė, kuria Japonijos savigynos pajėgos būtų pripažintos konstitucinėmis.
„Turėtume eliminuoti erdvę diskusijoms įtariant, kad savigynos pajėgos yra nekonstitucinės“, – sakė Sh.Abe.
Tačiau jis neigė bet kokius planus persvarstyti 9-ąjį straipsnį, kuriuo nustatoma, kad japonų liaudis amžiams atsisako karo kaip suverenios teisės ir kad niekada nebus išlaikomos sausumos, jūrų ir oro pajėgos.
Vyriausybė sako, jog ši nuostata netrukdo šaliai išsaugoti gebėjimą apsiginti ir neatima teisės turėti gynybos pajėgas.
Nepaisant „taikos konstitucijos“, Japonija 1954-aisiais, praėjus metams po Korėjos karo pabaigos, įsteigė savigynos pajėgas.
Po to konflikto Japonija buvo atsidūrusi prie Šaltojo karo fronto linijos tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos bei Kinijos.
Nors konstitucija dar niekada nebuvo taisyta, pokario vyriausybės ją interpretuodavo, kad iš esmės būtų sušvelninti kai kurie apribojimai. Pavyzdžiui, buvo pripažinta, kad savigynos pajėgos yra priemonė, užtikrinanti Japonijos teisei gintis.
Konstitucijos taisymui pritariančios partijos gali surinkti reikalingą dviejų trečdalių daugumą abejuose parlamento rūmuose.
Tačiau dėl pataisų dar būtų sprendžiama per nacionalinį referendumą, o jis laikomas didžiausia kliūtimi.
Visuomenės apklausos rodo, kad dauguma japonų iš principo sutinka su „taikos konstitucija“, tačiau nuomonės išsiskiria dėl 9-ojo straipsnio.
