Skenuodama horizontą kapitonė leitenantė Maria O'Callaghan navigaciniame ekrane parodė į daugybę linijų, žyminčių povandeninius elektros kabelius ir dujotiekius, kurie driekiasi tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos.
Airijos laivo „George Bernard Shaw“ įgula dairėsi, ar nepamatys, ko nors neįprasto, o kapitonė ekrane stebėjo didelį laivą, gabenantį suskystintas gamtines dujas. Tas laivas nėra įtrauktas į sankcijų sąrašą, tačiau įgula iš anksčiau vykdyto jo stebėjimo žinojo, kad jis plaukia į šiaurę Rusijos uosto link, vos aplenkdamas Airijos teritorinius vandenis.
Virš Europos susitvenkusios hibridinės grėsmės iš įsidrąsinusios Maskvos, kuomet laivai, bandantys apeiti Vakarų sankcijas, toliau plaukioja į Rusiją ir iš jos, fone toks patruliavimas yra dalis sustiprintos Airijos kampanijos, kuria siekiama atidžiau stebėti ją supančius vandenis.
Jungtinėms Valstijoms atsitraukiant iš ilgamečių aljansų Europoje, ekspertai įspėja, kad maža salų valstybė, turinti vos 7500 nuolatinių pajėgų karių, gali tapti silpnąja Europos gynybos grandimi. Šis pavojus pažadino Airijos vyriausybę, kuri suskubo modernizuoti ir stiprinti savo gynybą.
38 metų M.O'Callaghan sakė, kad dabar iš jos laivo kontaktuojama ir užduodami klausimai kitų laivų įguloms per radiją taip, kaip niekada anksčiau per 20 tarnybos metų.
„Tai tik informacijos, kuri yra ten kažkur, išgavimas, – pažymėjo ji. – Visa tai daugiausiai apie stebėjimą to, kas yra aplink, ir domėjimąsi tuo.“
Airija nuo seno laikosi karinio neutralumo tradicijos. Viena po kitos Airijos vyriausybės tvirtai rėmėsi šia pozicija, siekdamos pateisinti menkas savo išlaidas gynybai.
Airija nepriklauso NATO. Tačiau, pasak saugumo ekspertų, Airijai yra nepaprastai reikšminga dėl kitų priežasčių. Ji yra pasaulinis duomenų centras ir daugelio tarptautinių technologijų milžinių, įskaitant „Apple“, „Google" ir „Meta“, būstinė Europoje.
Airijos užsienio reikalų, prekybos ir gynybos ministrė Helen McEntee interviu laikraščiui „The New York Times“ pripažino, kad jos vyriausybė stengiasi skubiai užlopyti dėl nepakankamų investicijų atsiradusias spragas.
„Turime aiškiai suprasti, ką mums, kaip šaliai, reikia daryti. Reiškia, turėti stipresnę gynybą ir užtikrinti saugumą. Vadinasi, turime į tai daugiau investuoti, – kalbėjo ministrė. – Mes tai ir darome.“
Pokyčiai vyksta „taip greitai, kaip yra įmanoma“, sakė H.McEntee, pabrėždama, kad hibridinės grėsmės iš Rusijos aiškiai parodė vieną dalyką: „Airija nėra nuo to apsaugota“.
Bendrą gynybos biudžetą 2026-2030 m. laikotarpiui šalis padidino 55 proc. – iki 1,7 mlrd. eurų. Vasario mėn. Airija pristatė savo pirmąją Jūrų saugumo strategiją, kurioje išdėstė penkerių metų planą, kaip apsaugoti savo interesus jūroje ir sustiprinti gynybą.
Saugumo ekspertai sutinka, kad grėsmės jūroje didėja. Jie mini vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ – pasenusių tanklaivių grupę, kurie slapta gabena rusišką naftą ir kurą, kad išvengtų Vakarų sankcijų. Tačiau įtariama, kad jie taip pat rengia diversijas prie povandeninių kabelių įvairiose Europos vietose.
2024 m. laivą „Jantar“, kuris, Vakarų saugumo tarnybų teigimu, buvo Rusijos šnipinėjimo laivas, naudojamas žvalgybinei informacijai rinkti ir svarbiai povandeninei infrastruktūrai kartografuoti, Airijos karinės jūrų pajėgos palydėjo iš savo teritorinių vandenų prie vakarinės šalies pakrantės. Po metų jis vėl praplaukė pro Airijos jūrą. Kiti Rusijos laivai taipogi buvo pastebėti lūkuriuojantys virš duomenų ir energijos kabelių Airijos vandenyse.
Po to, kai prieš kelias savaites Didžioji Britanija paskelbė naują politiką, pagal kurią Karališkajam kariniam laivynui leidžiama įsilaipinti į Rusijos laivus, kuriems taikomos sankcijos, ir tiems, kurie per jos vandenis plaukia tranzitu, nemaža dalis „šešėliniam laivynui“ priklausančių laivų pasirinko plaukti aplink vakarinę Airijos pakrantę.
Dėl teisinių apribojimų ir pajėgumų stygiaus karinio jūrų laivyno tarnyba gali padaryti ne daug ką: radijo ryšiu informuoti kitus laivus ir užduoti klausimus. Airijos aštuonių laivų laivynui trūksta povandeninių sonarų, kovos su dronais ir oro gynybos sistemų. Įgulos trūkumas taip pat apsunkina patruliavimą.
„Airijai tikrai reikia įveikti labai stačią kalvą“, – pareiškė buvęs Airijos gynybos pajėgų štabo viršininkas Markas Mellettas ir pridūrė: „Tam, kad Rusija sustiprėtų, pakaks to, jog Europa atrodytų silpnesnė.“
Šią vasarą, kai Airija ruošiasi antrąjį šių metų pusmetį rotacijos tvarka pirmininkauti Europos Sąjungai, kilęs susirūpinimas atrodo neatidėliotinas. Ne vienam Europos lyderiui reikės vykti į salą organizuoti susitikimus, o tai gali kelti pavojų saugumui. Pavyzdžiui, 2025 m., kai bendrijai pirmininkavo Danija, Kopenhaga pranešė apie dronų įsibrovimus į jos oro erdvę.
Tam ruošdamasi Airija taip pat siekia pademonstruoti didesnį įsipareigojimą savo Europos partneriams. Vyriausybė paspartino kai kuriuos gynybos planus, įskaitant karinių radarų programą. Kai kurios kovos su dronais technologijos bus įdiegtos artimiausiomis savaitėmis. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad biudžeto padidinimas penkerių metų laikotarpiui taip pat gali būti laikomas didesnio įsipareigojimo ženklu.
Tuo tarpu kiti nerimauja, kad šios priemonės nėra pakankamai plačios ir greitos.
Airijos atstovas Europos Parlamente Barry Andrewsas šių metų pradžioje pateiktoje ataskaitoje nustatė, kad tai, kaip šalyje prižiūrimas saugumas, infrastruktūra ir kariniai pajėgumai yra nepakankama dabartinėmis saugumo sąlygomis. Nors jis pripažino, kad buvo padaryta tam tikra pažanga, pasak jo, artėjantis pirmininkavimas kelia ypatingą susirūpinimą.
„Ant nugaros atsiranda taikinys. Net šalys, turinčios daug sudėtingesnius gynybos pajėgumus, pirmininkavimo metu patyrė didelių infrastruktūros sutrikimų“, – pažymėjo europarlamentaras.
„Manau, kad grėsmės lygis Airijai per pastaruosius kelerius metus pasikeitė dėl didelių problemų už mūsų sienų“, – pabrėžė B.Andrewsas, paminėdamas silpstančius Jungtinių Valstijų įsipareigojimus NATO, ir Rusijos agresijos karą Ukrainoje.
„Be to, Airija ilgą laiką turėjo savotišką strateginio bejėgiškumo praktiką. Ir JAV, ir NATO, ir Didžioji Britanija netiesiogiai rūpinosi Airijos gynyba ir saugumu“, – nurodė jis.
Airijos karinis neutralumas – kertinis jos užsienio politikos akmuo – turi ilgą ir sudėtingą istoriją, kurios šaknys glūdi šimtus metų trukusioje Didžiosios Britanijos okupacijoje, vėliau vykusiame nepriklausomybės kare ir pilietiniame kare.
Šalis nuo pat valstybės įkūrimo laikėsi karinio neutralumo, taip pat ir Antrojo pasaulinio karo metais. Kaip bebūtų, šis principas išliko populiarus. O ministrė H.McEntee atmetė kalbas, kad vyriausybė atsisako šios pozicijos.
„Airijos karinio neutralumas nekelia abejonių“, – pabrėžė ministrė, tačiau pridūrė, kad neutralumas savaime nereiškia, jog šalis neturėtų investuoti į gynybą.
Vienas iš nacionalinių Airijos pasididžiavimų – nuolatinis šalies įsitraukimas į taikos palaikymo misijas. Pažymėtina, kad būtent Airija išsiuntė daugiausia savo karių į Jungtinių Tautų taikos palaikymo misiją Libane, vadinamą JT laikinosiomis pajėgomis Libane (UNIFIL).
Airija planuoja iki 2028 m. padidinti savo karių skaičių nuolatinėse gynybos pajėgose iki 11,5 tūkst. Karinis jūrų laivynas, kuriam ilgą laiką būdavo patikimos tokios pareigos kaip žvejybos teritorijų priežiūra, narkotikų kontrabandininkų sulaikymas ir paieškos bei gelbėjimo darbai, netrukus pradės modernizaciją. Jos metu bus modernizuojami laivai ir didinamas darbuotojų skaičius.
Dėl pakitusio saugumo klimato „pasuksime keliu, kuriuo dar niekada nebuvome ėję“, pareiškė Karinių jūrų pajėgų tarnybos atstovas spaudai Aonghusas O Neachtainas.
Jis pažymėjo, Airija pastarosiomis savaitėmis perėjo nuo maždaug keturių „šešėlinio laivyno“ laivų stebėjimo jos vandenyse vienu metu iki beveik trijų dešimčių.
„Mes tiesiog nenumatėme, kad dauguma šių dalykų įvyks“, – paaiškino atstovas spaudai.
-
Sprogimas, gaisras ir panika: ko Lietuva gali pasimokyti iš Rusijos drono atakos prieš daugiabutį Rumunijoje
-
Robertas Kaunas: artimiausiu metu į Lietuvą atvyks ukrainiečių oro gynybos specialistai
-
Ministras atmeta Andriaus Kubiliaus kritiką: Lietuvos oro gynybos strategija yra labai aiški
-
NATO atstovė įvardijo, ką rodo Kremliaus grasinimai Baltijos šalims
-
Po Rusijai priskiriamo drono smūgio Rumunija nori stiprinti oro gynybą
-
Vladimiras Putinas po Ukrainos smūgių sako, kad Rusija privalo stiprinti oro gynybą
Laivo „George Bernard Shaw" kapitonės M.O'Callaghan nuomone, artimiausiais mėnesiais ir metais vaizdas nuo tiltelio atrodys visai kitaip. Įgulą apie veiklą po vandeniu įspės sudėtinga sonarų įranga, o stebėjimo radarai leis identifikuoti ir sekti grėsmes iš oro.
Tai – sparčiai kintančio supratimo apie tai, kokia yra jūros svarba, dalis, kalbėjo kapitonė, jos laivas tarsi sklendžiant per nepaprastai ramią Airijos jūros atkarpą į šiaurės rytus nuo Dublino.
„Jūs išgirsite, kad tai vadina „jūros aklumu“. Mes, kaip tauta, tiesiog ilgai to nesupratome, buvome pernelyg užsisklendę savyje, – pažymėjo M.O'Callaghan. – Tačiau tai iš tiesų pasikeitė.“
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company