Pchenjanas grasino pasitraukti iš NPT 1993 metais ir oficialiai tai padarė 2003 metais.
Nuo to laiko šalis atliko šešis branduolinius bandymus, dėl kurių buvo paskelbta daugybė tarptautinių sankcijų, ir manoma, kad turi dešimtis branduolinių kovinių galvučių.
NPT signatarai Jungtinėse Tautose rengė šio svarbaus pakto peržiūros susitikimą.
Ten „Jungtinės Valstijos ir tam tikros jų pavyzdžiu sekančios šalys nepagrįstai kvestionuoja dabartinį Šiaurės Korėjos statusą ir suverenių teisių įgyvendinimą“, sakoma Pchenjano vyriausiojo pasiuntinio JT Kim Songo pareiškime, kurį perdavė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
„Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusas nepasikeis dėl išorinių retorinių pareiškimų ar vienašališkų norų“, – pridūrė jis, pavartodamas oficialų Šiaurės Korėjos pavadinimą.
„Dar kartą noriu aiškiai pasakyti, kad Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika jokiomis aplinkybėmis nebus saistoma Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties“, – teigė jis.
Jis tęsė, kad šalies, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusas yra „įtvirtintas konstitucijoje, skaidriai deklaruojant branduolinio ginklo naudojimo principus“.
Šiaurės Korėja tvirtina, kad neatsisakys savo branduolinio arsenalo, vadindama šią trajektoriją „negrįžtama“ ir žadėdama stiprinti savo pajėgumus.
NPT, kuri įsigaliojo 1970 metais ir kurią pasirašė beveik visos planetos šalys – su keliomis išimtimis, įskaitant Šiaurės Korėją, Izraelį, Indiją ir Pakistaną, – siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui, skatinti visišką nusiginklavimą ir bendradarbiavimą civiliniuose branduoliniuose projektuose.
Tačiau sutarties dvasia „nyksta“, praėjusią savaitę peržiūros sesijos atidarymo kalboje sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).
„Įsipareigojimai lieka neįvykdyti. Pasitikėjimas ir patikimumas mąžta. Platinimo veiksniai spartėja“, – sakė jis.
Devynios branduolinį ginklą turinčios valstybės – Rusija, JAV, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – 2025 metų sausį turėjo 12 241 branduolinę kovinę galvutę, pranešė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
JAV ir Rusija turi beveik 90 proc. pasaulio branduolinių ginklų ir pastaraisiais metais vykdė dideles jų modernizavimo programas, teigia SIPRI.
Pchenjanas yra išsiuntęs sausumos karius ir artilerijos sviedinius, kad paremtų Rusijos invaziją į Ukrainą, o analitikai teigia, kad mainais Pchenjanas gauna karinę, ekonominę ir techninę pagalbą iš Maskvos.
