Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 23d. 11:19 , Atnaujinta: 2019 spalio 23d. 13:48

Šiaurės Korėjos lyderis įsakė nugriauti Pietų Korėjos pastatytą kurortą

Šiaurės Korėjos lyderis įsakė nugriauti Pietų Korėjos pastatytą kurortą
„Scanpix“/AP nuotr. / Šiaurės Korėjos lyderis įsakė nugriauti Pietų Korėjos pastatytą kurortą

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasmerkė „bjaurų pažiūrėti“ svarbiausią turistinį projektą su Pietų Korėja ir įsakė nugriauti tame kurorte pastatytus pastatus, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Įsakymas įtaigiai iliustravo prastą Pchenjano ir Seulo santykių būklę.

Ant vieno vaizdingiausių Korėjos pusiasalio kalnų Kimgangsano turizmo kompleksą pastatė Pietų Korėjos kompanija „Hyundai Asan“. Komplekse lankydavosi šimtai tūkstančių turistų iš Pietų Korėjos.

Tačiau ekskursijos 2008 metais staiga baigėsi, vienam Šiaurės Korėjos kariui nušovus turistą iš Pietų Korėjos, kuris nuklydo nuo patvirtinto maršruto. Dėl šio incidento Seulas sustabdė keliones.

Pchenjanas ilgą laiką norėjo atnaujinti šiuos pelningus apsilankymus, bet jais dabar būtų pažeidžiamos tarptautinės sankcijos, įvestos Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų.

Kim Jong Unas apsilankė kurorte ir peikė „apšepusius“ pastatus, „tiesiog kratinį visai be jokio nacionalinio charakterio“, pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA). Pranešime priduriama, kad šie pastatai „buvo pastatyti kaip laikinos palapinės katastrofos rajone ar izoliatoriai“ ir yra „labai atsilikę kalbant apie architektūrą“.

„Jis nurodė pašalinti visus nemaloniai atrodančius objektus pietiniame šlaite“ ir „mūsiškai pastatyti naujus modernius paslaugų objektus“.

Tai stulbinantis vieno iš dviejų didžiausių abiejų Korėjų projektų išsižadėjimas. Kitas toks projektas buvo dabar jau uždarytas Kesongo pramoninis kompleksas, kuriame Pietų Korėjos kompanijos samdė Šiaurės Korėjos darbuotojus, už kurių darbą mokėjo Pchenjanui.

Vos prieš dieną Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas, kuris ilgą laiką skatino bendravimą su Šiaurės Korėja, kalbėdamas parlamentui Seule gyrė galimos „taikos ekonomikos“ privalumus.

Kontaktai tarp abiejų kaimynių įstrigo vasario mėnesį žlugus Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimui Hanojuje. Nuo to laiko Pchenjanas nuolat kritikuoja Seulą ir sako, kad „nebeturi apie ką kalbėti“ su Pietų Korėja.

Prezidentūra Seule pranešė, kad „išanalizuos Pchenjano poziciją ir jo planus“. Vienas pareigūnas žurnalistams sakė, kad bus siekiama „konsultuotis su Šiaurės [Korėja] dėl sričių, kurias galima aptarti“.

1 001 karvė

Kim Jong Uną išvykos metu lydėjo žmona Ri Sol Ju, rodo KCNA paskelbtos nuotraukos. Tai pirmas lyderio sutuoktinės pasirodymas viešumoje nuo Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito Pchenjane prieš keturis mėnesius.

Nors Kim Jong Unas sakė, kad griovimas turėtų vykti „sutarus su atitinkama pietiečių grupe“, jis pridūrė, jog nuomonė, kad Kimgangsanas yra „bendra Šiaurės ir Pietų nuosavybė“, yra „neteisinga idėja ir klaidingas suvokimas“.

„Kimgangsanas yra mūsų žemė, laimėta krauju, ir net viena uola, vienas medis ant jo yra susiję su mūsų suverenumu ir orumu“, – sakė lyderis.

„Visuomet sveikinsime savo tėvynainius iš Pietų, jei jie nori atvykti prie Kimgangsano“, – pridūrė jis.

Kurortą vysčiusi „Hyundai Asan“ priklauso „Hyundai Group“, kurios įkūrėjas Chung Ju-youngas gimė Šiaurės Korėjoje ir kuri buvo Korėjų bendrų ekonominių projektų priešakyje.

1998-aisiais – tais pačiais metais, kai kurortas buvo atidarytas – Chung Ju-youngas tapo pirmuoju po 1950–1953 metų Korėjos karo civiliu, kirtusiu sausumos sieną. Tuomet jis atvežė į Šiaurės Korėją 1 001 karvę.

Gyvuliai buvo perduoti pareigūnams kaip simbolinė kompensacija už karvę, kurią jis paauglystėje pavogė iš savo šeimos, kad galėtų apmokėti kelionę į Pietus.

Kimgangsano kompleksui „Hyundai Asan“ išleido 220 mlrd. vonų (dabartiniu kursu 170,7 mln. eurų), o dar 559 mlrd. vonų buvo sumokėti kaip mokesčiai Šiaurės Korėjos valdžiai, nurodo kompanija.

Bet „Hyundai“ bendradarbiavimas su Pchenjanu kėlė kontroversiją ir 2003 metais Chung Ju-youngo sūnus ir įpėdinis Chung Mong-hunas nusižudė nušokdamas nuo kompanijos būstinės pastato, po to, kai jį apklausė prokurorai, tyrę neteisėtus lėšų pervedimus Šiaurės Korėjai.

Kompanijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad trečiadienio pranešimas juos nustebino, nes „buvo rengiamasi atnaujinti keliones“, bet pridūrė, kad bus reaguojama „ramiai“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:26
01:34
01:36

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min