Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 17d. 22:52

Šiaurės Korėjos (ne)derybų istorija: pažadus laužo jau nuo 1994-ųjų

Kim Jong Unas
„Scanpix“/AP nuotr. / Kim Jong Unas

Likus mažiau nei mėnesiui iki suplanuoto istorinio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo, Pchenjanas paskelbė abejojantis dėl savo dalyvavimo. Istorikų ir politologų toks žingsnis nė kiek nenustebino – Kim Jong Uno pirmtakai derybas dėl branduolinio nusiginklavimo žlugdo jau nuo 1994 m.

Trečiadienį Šiaurės Korėja paskelbė atidedanti susitikimą su Pietų Korėjos atstovais. Beveik iš karto Pchenjanas įspėjo galintis persigalvoti ir dėl birželio 12 d. Singapūre suplanuotų derybų su JAV lyderiais.

Pchenjaną papiktino Korėjos pusiasalyje vykstančios Vašingtono ir Seulo karinės pratybos. Be to, Šiaurės Korėja nori, kad JAV nebereikalautų „vienašalio“ branduolinės programos nutraukimo.

Panašu, kad Pchenjaną papiktino JAV pasiūlymai, jog Šiaurės Korėjoje galėtų suveikti Libijos nusiginklavimo modelis. Čia neilgai trukus branduolinius ginklus sudėjęs režimas buvo nuverstas, o diktatorius Muamaras Kadhafi – nužudytas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Muamaras Kadhafi kalba per televiziją
AFP/„Scanpix“ nuotr./Muamaras Kadhafi kalba per televiziją

Šiomis dienomis gali kilti klausimas: kodėl Šiaurės Korėja, anksčiau sušvelninusi toną, vėl elgiasi agresyviai?

Atsakymas paprastas: taip buvo visada.

Žinoma, gali būti, kad griežtesnis tonas padės Pchenjanui įgyti daugiau svertų artėjančiose derybose.

Trečiadienį nuskambėję grasinimai nebūtinai reiškia, kad derybos dėl nusiginklavimo neabejotinai žlugs. Vis dėlto panašu, kad pasikartoja pastarųjų dešimtmečių Šiaurės Korėjos veiksmai.

„The Washington Post“ pateikia JAV ir Šiaurės Korėjos derybų istoriją.

1994–2002 m. Pchenjano apgavystė

1994 m. Šiaurės Korėja sutiko sustabdyti dviejų reaktorių statybas – JAV manė, kad tie reaktoriai buvo branduolinės programos dalis.

Sutartyje nuspręsta, kad tarptautinis konsorciumas plutonio reaktorius pakeis dviem lengvojo vandens reaktoriais. Tuomet JAV sutiko statybų laikotarpiu kas metus Pchenjanui tiekti 500 tūkst. tonų mazuto.

Kitos susitarimą pasirašiusios šalys taip pat laikėsi savo įsipareigojimų.

2001 m. JAV prezidentu tapus George'ui W.Bushui Vašingtonas pasitraukė iš derybų: nerimavo, kad Pchenjanas slapta tęsia branduolinę programą.

2002 m. Šiaurės Korėja galiausiai pripažino nenutraukusi branduolinių ginklų programų, iš šalies išspyrė inspektorius ir metė visas pajėgas branduolinių ginklų gamybai.

2005 m. tarėsi šešios šalys

2003 m. rugpjūtį JAV nusprendė iš naujo kalbėtis su Šiaurės Korėja. Vašingtonas su Kinija, Pietų Korėja, Rusija ir Japonija pakvietė Pchenjaną dalyvauti „šešių šalių derybose“.

Po dvejų metų, 2005 m. vasarį, Pchenjanas nutraukė derybas dėl JAV keliamų sąlygų. Derybos buvo atnaujintos 2005 m. vasarą, tačiau žlugo praėjus vos 13-ai dienų.

2006 m. kaltos sankcijos?

Šiaurės Korėja, 2005 m. keletą kartų sustabdžiusi dalyvavimą derybose, galiausiai pažadėjo nutraukti branduolinių ginklų programą.

Vis dėlto JAV skyrus sankcijas, Pchenjanas ir vėl pasitraukė iš susitarimo. Neilgai trukus, 2006 m. spalį, Šiaurės Korėja atliko savo pirmąjį branduolinio ginklo bandymą.

2007–2008 m. buvo atsiradę vilties

2007 m. „šešių šalių derybos“ atsinaujino, Šiaurės Korėja sutiko nusileisti keletu svarbių klausimų. Tuomet Pchenjanas net pradėjo pildyti savo pažadus.

Vis dėlto greitai Šiaurės Korėja neleido JAV įgyvendinti savo patikrinimo metodų, ėmė nebesilaikyti susitarime įtvirtintų pažadų.

Rezultatas? Dar kartą žlugusios derybos.

2009–2010 m. santykius aptemdo išpuolis

Tais metais atsinaujinusių derybų metu Šiaurės Korėja nepatiki Vašingtono ir Seulo pažadais. 2010 m. santykiai su Pietų Korėja dar labiau pablogėja: ji apkaltina šiaurinę kaimynę torpedavus vieną karinių laivų.

Šio išpuolio metu žuvo dešimtys pietų korėjiečių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebi raketos paleidimą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebi raketos paleidimą

2012 m. antausis Vašingtonui ir Seului

Kim Jong Unas JAV pažadėjo sustabdyti branduolinių ginklų programą, tačiau greitai pats Pchenjanas pažeidė susitarimą – paleido ilgo nuotolio balistines raketas.

2013 m., prieš Vašingtono ir Seulo karines pratybas, Šiaurės Korėja atšaukė suplanuotą skirtingose Korėjose gyvenančių šeimų susijungimą.

2015 m. Pchenjano tonas griežtėja

Šiaurės Korėja atmeta bet kokią galimybę derėtis dėl branduolinių ginklų programos sustabdymo. Korėjos, vos neįsitraukusios į atvirą karinį konfliktą, sėda prie derybų stalo, tačiau bandymai kalbėtis ir vėl labai greitai žlunga.

2016 m. dviprasmiški signalai

Liepą Šiaurės Korėja užsimena, kad yra nusiteikusi derėtis, tačiau tuo pat metu atlieka keletą balistinių raketų bandymų. 2017 m. įtampa tik auga.

2018 m. balandį su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu susitikęs Kim Jong Unas, atrodo, pademonstravo norą iš tikrųjų derėtis.

Vis dėlto istorija ir pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad Šiaurės Korėjos nuotaika labai greitai keičiasi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

03:38
07:04
00:24

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min