Anksčiau planuota, kad derybos, vadovaujamos Rusijos, Turkijos bei Irano, prasidės vasario 15 dieną.
„Dėl techninių priežasčių derybos perkeltos į vasario 16 dieną“, – naujienų agentūrai AFP telefonu sakė Kazachstano užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, tačiau išsamiau nieko nekomentavo.
Vėliau URM išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad derybos prasidės ketvirtadienį 12 val. (8 val. Lietuvos laiku).
„Uždaro formato“ derybos rengiamos po to, kai Damasko režimo ir sukilėlių atstovams sausį Astanoje vykusiose netiesioginėse derybose nepavyko pasiekti persilaužimo.
Susitikimas, prie kurio organizavimo daug prisidėjo svarbi Damasko režimo sąjungininkė Maskva, laikomas apšilimu prieš vasario 23 dieną Ženevoje vyksiančias Jungtinių Tautų vadovaujamas derybas dėl Sirijos karo užbaigimo.
Kazachstano pareigūnai sakė, kad į naują derybų raundą kvietė tiek Sirijos vyriausybės, tiek sukilėlių atstovus. Tačiau keli režimo oponentai, dalyvavę ankstesniame Astanos derybų rate, AFP sakė negavę kvietimų.
Damaskas patvirtino, kad jam susitikime vėl atstovaus šalies ambasadorius Jungtinėse Tautose Basharas al Jaafari.
Rusija į derybas siunčia prezidento pasiuntinį Aleksandrą Lavrenjetvą, o Iranui atstovaus užsienio reikalų viceministras Hosseinas Jaberi Ansari.
JT pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura pranešė, kad asmeniškai nedalyvaus naujame Astanos derybų rate, tačiau jo biurui atstovaus „techninė komanda“.
Jordanija į susitikimą taip pat siunčia „aukšto rango pareigūnų delegaciją“, nurodė vyriausybės atstovas spaudai Mohamedas Momani.
Vakarai tiesiogiai nedalyvauja vadinamojoje Astanos iniciatyvoje, kuri yra naujausias bandymas užbaigti nuo 2011 metų Sirijoje vykstantį pilietinį karą, nusinešusį jau daugiau nei 300 tūkst. gyvybių.
Maskva kvietė Vašingtoną prisidėti prie derybų stebėtojo statusu. JAV ambasada Astanoje nurodė, kad Amerikai atstovaus ambasadorius George'as Krolas.
Manoma, kad derybose pagrindinis dėmesys bus skirtas pastangoms sutvirtinti trapias paliaubas, Maskvai, Teheranui ir Ankarai sutarus sukurti „mechanizmą“ šiam tikslui įgyvendinti.
Vasario pabaigoje Ženevoje numatytų derybų darbotvarkė turėtų būti platesnio masto. Jose ketinama imtis esminių vyriausybės ir sukilėlių nesutarimų, įskaitant klausimą dėl prezidento Basharo al Assado politinės ateities.
Rusijos ir Irano karinė parama padėjo Damasko režimui atkovoti prarastas pozicija iš sukilėlių. Tuo tarpu Turkija rėmė sukilėlius, siekiančius nuversti B.al Assadą.
