Per pastaruosius šešerius metus konflikto apimtą Siriją paliko mažiausiai 5,1 mln. žmonių.
Didžioji dalis jų saugumo ieško Turkijoje, Jordanijoje ir Libane. JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras (UNHCR) tikina, kad smurto ir įkalinimo grėsmė Sirijoje – didžiulė, todėl ilgą laiką rėmė regione prieglobsčio ieškančius sirų pabėgėlius.
Dėl didžiulio pabėgėlių srauto kenčia juos priimančių šalių ekonomika ir ima augti politinė įtampa, todėl čia nuo karo bėgantiems sirams nebeleidžiama įsikurti ilgam laikui.
Šiemet Libane sirų pabėgėliai buvo iškraustyti iš laikinų perkėlimo stovyklų. Neįspėjus ir nesuteikiant jokios pagalbos, šimtai sirų pabėgėlių kiekvieną mėnesį iš Jordanijos perkeliami atgal į Siriją.
Galimas piktnaudžiavimas
Pagalbos tarnybos ir pabėgėlių advokatai nerimauja, kad priimančios vyriausybės gali piktnaudžiauti planuojamais JT gairių pokyčiais. Šiuo metu JT gairės nurodo, kad iš Sirijos pabėgusiems asmenims turi būti suteikta tarptautinė apsauga.
J.Crispas: „Sirijos pabėgėlių krizė trunka ilgai, todėl ligi šiol ilgalaikių sprendimų poreikis buvo labai aiškus. Tačiau neseniai įvyko pokytis.“
„Sirijos pabėgėlių krizė trunka ilgai, todėl ligi šiol ilgalaikių sprendimų poreikis buvo labai aiškus. Tačiau neseniai įvyko pokytis“, – sakė Jeffas Crispas, buvęs UNHCR politikos vystymo vadovas. Šiuo metu J.Crispas dirba Londone įsikūrusiame „Chatham House“ užsienio reikalų tyrimų centre.
JT organizacija birželį teigė užfiksavusi „spontaniškų grąžinimų į Siriją tendenciją“: sausio–gegužės mėnesiais sieną kirto maždaug 22 tūkst. pabėgėlių.
Nepanašu, kad tuoj prasidės masinis pabėgėlių grąžinimas, tačiau UNHCR jau dabar ruošiasi perkelti naujai į Siriją grąžinamus žmones, šalyje samdo naujus darbuotojus ir sąlygų Sirijoje gerinimui ketina skirti papildomus 150 mln. dolerių (125 mln. eurų).
Paskutinį kartą JT gairės buvo atnaujintos 2015-aisiais, jomis patvirtinta, kad sirai turi teisę į tarptautinę apsaugą. Šiuo metu planuojama gaires pakeisti, tačiau detalių apie pokyčius pateikiama itin mažai.
Neseniai Jordanijos sostinėje Amane vykusio susitikimo metu UNHCR atstovo buvo klausiama, ar priimančios vyriausybės gairių pokyčiais nepasinaudos kaip pretekstu grąžinti sirus į jų kilmės šalį.
„Ar vyriausybės pasinaudos tuo sąmoningai? Galbūt, – sakė UNHCR atstovas susitikime su nevyriausybinių regiono organizacijų atstovais. – Ar ir toliau ginsime Sirijos pabėgėlius Egipte? Žinoma.“
„Savanoriškas“ grįžimas
Vis daugiau pabėgėlių į Siriją grįžta ir todėl, kad sąlygos kai kuriose šalies vietose pagerėjo. Prezidentą Basharą al Assadą remiančios pajėgos atsiėmė daugumą didžiųjų miestų, o tūkstančiai sukilėlių, anksčiau išsibarsčiusių visoje Sirijoje, persikėlė į provinciją šalies šiaurėje.
Teritorijose, kurias kontroliuoja vyriausybė, atviros ugnies tikimybė nėra didelė. Vis dėlto daugelis grįžtančiųjų rizikuoja būti suimti ar pakviesti atlikti privalomąją karinę tarnybą Sirijos vyriausybės kariuomenėje.
Teritorijose, kurias kontroliuoja vyriausybė, atviros ugnies tikimybė nėra didelė. Vis dėlto daugelis grįžtančiųjų rizikuoja būti suimti ar pakviesti atlikti privalomąją karinę tarnybą Sirijos vyriausybės kariuomenėje.
„Jei sugrįšiu, negaliu niekuo pasitikėti“, – sakė iš Alepo kilęs studentas Emadas, saugumo sumetimais neprisistatęs tikruoju vardu. Šiuo metu vaikinas gyvena antrame didžiausiame Libano mieste Tripolyje.
Jis „The Washington Post“ papasakojo apie trumpą kelionę atgal į Siriją 2014-aisiais – Emadas tėvynėje bandė susitvarkyti dokumentus, reikalingus gauti leidimui gyventi Libane.
Vos grįžęs į Damaską, jis buvo suimtas, Emadą viename brutaliausių B.al Assado režimo kalėjimų kankino daugiau nei metus.
Kiti į tėvynę sugrįžtantys sirai sako, kad gyvenimą užsienyje lydintis skurdas nepaliko jiems kitos išeities.
„Visada manėme, kad vieną dieną sugrįšime į Siriją. Niekada nemanėme, kad tai įvyks dėl nevilties ir išsekimo“, – sakė keturių vaikų mama Maya, šiuo metu gyvenanti Damaske.
Kai šeima gyveno Libane, Maya ir jos vyras dvejus metus neleido vaikų į mokyklą, kadangi nustojo galioti jų leidimas gyventi šalyje.
„Nė vienas tėvas nenorėtų priimti tokio sprendimo, tačiau ką daugiau galėjome padaryti? Jei berniukams būtų reikėję kirsti patikros punktą be dokumentų, kas nors būtų galėję jiems nutikti. Aš, jų motina, nebūčiau turėjusi galimybės jų pasiekti“, – sakė Maya.
Norvegijos pabėgėlių tarybos Beirute advokatas Mike'as Bruce'as mano, kad Sirijos pabėgėliams gauti leidimą gyventi Libane yra brangu ir sudėtinga, todėl šeimoms darosi sunku patenkinti net elementariausius poreikius.
„Jei Libane esantys pabėgėliai nusprendžia sugrįžti į Siriją dėl nepakankamo saugumo ar suprastėjusios gyvenimo kokybės, dėl ekonominių sunkumų, iškeldinimo ar kitų priverstinių aplinkybių, neturėtumėme tokio grįžimo vadinti savanorišku“, – svarstė M.Bruce'as.
Paramos grupių teigimu, kai kurie sirai deportuojami dėl saugumo priežasčių, tačiau procesas toks greitas, kad sunku jį sekti ir pateikti skundus.
Kiekvieną mėnesį šimtai pabėgėlių siunčiami atgal į Siriją per Jordanijos Nasibo pasienio punktą. Pagalbos grupių teigimu, kai kurie sirai deportuojami dėl saugumo priežasčių, tačiau procesas toks greitas, kad sunku jį sekti ir pateikti skundus.
Pastarosiomis savaitėmis susirašinėjimo programėlėse pasklido žinutė, kad pabėgėlių šeimos turi palikti Jordaniją iki rugsėjo 1 dienos. Kitoje melagingoje žinutėje buvo rašoma, kad UNHCR šalyje ketina uždaryti savo biurus.
„Kai kada pasiekiama isterija, – sakė anonimu norėjęs išlikti pagalbos darbuotojas. – Daug dirbame bandydami nuraminti žmones, tačiau darosi vis sunkiau ir sunkiau juos įtikinti, kad jie yra saugūs.“
