Europos Komisijos narys, atsakingas už transporto klausimus, Apostolos Tzitzikostas perspėjo, kad europiečių logistika yra prastai pritaikyta greitam sunkiųjų dalinių perkėlimui iš vieno flango į kitą, dėl to technikos gabenimas iš Vakarų Europos į rytus galėtų užtrukti savaites, o kartais ir mėnesius. Tai susiję su kai kurių tiltų ir tunelių, esančių strateginiuose maršrutuose, būkle ir galimybėmis.
„Turime senus tiltus, kuriuos reikia modernizuoti, siaurus tiltus, kuriuos reikia platinti, ir tiltų, kurių nėra, kuriuos reikia pastatyti“, – pabrėžė jis.
Pasak „Financial Times“, Europos Komisija rengia 17 mlrd. eurų investicijų planą kariniam mobilumui stiprinti. Pagal šį planą bus modernizuoti 500 prioritetinių infrastruktūros projektų, o finansavimas bus skiriamas 2028–2034 m.
Naujienų portalas „Defense Express“ pridurė, kad Europa iš tiesų turi gana išvystytą civilinę transporto infrastruktūrą, tačiau kartais kelyje pasitaiko tam tikrų susiaurėjimų, pavyzdžiui, tiltų ar tunelių, kurie tiesiog nėra pritaikyti sunkios ir negabaritinės karinės technikos transportavimui. Be to, yra daug kitų vietų, kurioms suduoti smūgiai tolimojo nuotolio ginklais visiškai paralyžiuotų atitinkamus maršrutus.
Tokios problemos susijusios ne tik su geležinkeliais, bet ir su kelių transportu vilkikais. Priduriama, kad toks transportavimas būtų gana lėtas ir brangus, bent jau dėl to, kad prireiktų daugybės vilkikų. Pavyzdžiui, СV90 batalionui perkelti reikia mažiausiai 50–60 sunkvežimių.
Geriausias būdas greitai gabenti sunkiąją techniką dideliais atstumais yra oro transportas. Tačiau šioje srityje Europa atrodo gana liūdnai, pažymima straipsnyje.
Iš orlaivių, galinčių pervežti sunkią techniką, yra tik A400M, kurio keliamoji galia yra 37 tonos, C-17 „Globemaster III“, kurio keliamoji galia yra 77 tonos, ir An-124 „Ruslan“, kurio keliamoji galia yra 120–150 tonų.
Iš jų tik C-17 ir An-124 gali skraidinti tankus, kurių vidutinis svoris siekia iki 70 tonų. A400M savo ruožtu turi problemų netgi vežant kai kuriuos šarvuočius, pavyzdžiui, Bundesverui pergabenti vienam „PUMA“ šarvuočiui reikėtų dviejų tokių lėktuvų ir mažiausiai 4 dienų.
Problema ta, kad Europoje yra tik 8 C-17 „Globemaster III“, kuriuos turi tik Jungtinė Karalystė, o An-124 „Ruslan“ turi tik Ukraina, ir tai tik 5–6 orlaiviai. Jų akivaizdžiai nepakaks dideliems pajėgumams pergabenti per ribotą laiką.
Prireikus, tikriausiai, JAV karinės oro pajėgos galėtų suteikti savo krovinius gabenančius lėktuvus, esančius Europoje. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei jie patys nebus užimti savo pajėgų pergabenimu.
Kitas daugiau ar mažiau greitas pajėgų dislokavimo variantas – gabenimas jūrų transportu krovininiais laivais arba desantiniais laivais. Tai tikrai patikimas variantas, ypač desantinių laivų atveju. Tačiau dėl mažo greičio gabenimas gali gerokai užtrukti.
Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad labiausiai tikėtina, jog tokie gabenimai vyktų Baltijos ir Šiaurės jūrose, kur greičiausiai aktyviai veiktų Rusijos povandeniniai laivai. Taip pat nereikia pamiršti jūrinių minų, kurios greičiausiai ten taip pat bus, o tai sulėtins gabenimo tempą.
„Dėl lėto sąjungininkų pajėgų dislokavimo iš Vakarų Europos, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, jos atsiduria dideliame pavojuje ir Rusija įgyja didelį pranašumą, dėl kurio ji gali greitai įsiveržti į NATO šalių teritoriją“, – rašo „Defense Express“.
Todėl dabar Europai reikia ne tik masiškai ginkluotis, kaip, pavyzdžiui, daro Vokietija, bet ir plėtoti, modernizuoti transporto infrastruktūrą, kad būtų galima greitai perkelti ginklus į frontą.



