TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Situacija Donbase – testas JAV prezidentui Donaldui Trumpui

JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Scanpix“/AP nuotr. / JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Šaltinis: 15min
6
A A

Rusijos pasiryžimas sutarti su naująja, Donaldo Trumpo vadovaujama Baltųjų rūmų administracija Vašingtone toli gražu negarantuoja tvaraus susitarimo dėl taikos Rytų Ukrainoje, „The Moscow Times“ rašo analitikas Vladimiras Frolovas.

Šio politikos eksperto nuomone, suaktyvėję, bet praėjusį savaitgalį jau kiek aprimę susirėmimai Rytų Ukrainoje nėra apšilimas prieš didesnį konflikto eskalavimą ar noras pakeisti status quo.

Esą mūšiai yra neišvengiamas Minsko taikos susitarimų taip ir nesustabdyto karo rezultatas. Tai – ženklas, kad bet kokios pastangos pasiekti taiką žlunga.

Ukrainos pajėgos galbūt ir prisidėjo prie neramumų užimdamos separatistų kontroliuotą teritoriją „pilkojoje zonoje“. Tačiau ukrainiečiai nekirto oficialios kontaktinės linijos, o artilerija skrieja iš separatistų užimtų plotų Rytuose.

Struktūrinis Rusijos veto

Rusija į smurto protrūkį ties Avdijivka atsakė kaltinimais Kijevui. Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas suktai šypsodamasis išreiškė viltį, kad separatistams nesibaigs amunicija ir kad jie atmuš ukrainiečių puolimą.

JAV iš Rusijos nusiųsta žinia, kad Vašingtonas turi pradėti bendrauti su Maskva ir kuo greičiau.

Kadangi seniai žinoma, kad Rytų Ukrainoje yra tūkstančiai Rusijos karių, tokie D.Peskovo žodžiai tebuvo elegantiškas būdas pasakyti, kad ukrainiečiai nepuoselėtų jokių vilčių karine jėga atsiimti Donbaso.

Tačiau Kremliui neramumai taip pat tapo proga priminti D.Trumpo administracijai Vašingtone, kad krizė Ukrainoje reikalauja skubaus galingiausių pasaulio valstybių – o Rusija norėtų save tokia laikyti – dėmesio. JAV nusiųsta žinia, kad Vašingtonas turi pradėti bendrauti su Maskva ir kuo greičiau.

D.Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose Maskvoje sužadino viltis, kad amerikiečiai pradės kitaip ieškoti išeities iš krizės Donbase. Ukrainoje, atvirkščiai, dėl galimų pokyčių imta nuogąstauti.

„Scanpix“/AP nuotr./Rytų Ukrainoje nesiliaujant susirėmimams Kijevas prašo pagalbos kovoje su Rusija.
„Scanpix“/AP nuotr./Rytų Ukrainoje nesiliaujant susirėmimams Kijevas prašo pagalbos kovoje su Rusija.

Dabar aktualiausias klausimas – ar šis naujas JAV požiūris dar tilps į Minsko susitarimų rėmus, ar bus radikaliai kitoks?

V.Frolovo manymu, Maskva akivaizdžiai nori, kad Kijevas įgyvendintų rusišką Minsko susitarimų versiją, suteikdamas specialų statusą separatistų užimtoms teritorijoms. Taip Kremlius galėtų išlaikyti sau pavaldžias pajėgas Donbase bei de facto kontroliuoti Rusijos ir Ukrainos sieną.

Politinė užimto Donbaso kontrolė reikalinga kaip „struktūrinis veto“ Ukrainos užsienio ir saugumo politikos klausimais, tad Maskva tikisi, jog D.Trumpo administracija kartu su Prancūzija ir Vokietija paspaus Ukrainos prezidentą Petro Porošenką sutikti su Rusijos reikalavimais pagal vadinamąjį „Minsk-2“ susitarimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka Vokietijoje.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka Vokietijoje.

Idealiausias scenarijus Maskvai susiklostytų, jei Rusija išlaikytų neformalią separatistų kontroliuojamo Donbaso kontrolę net atšaukus Vakarų sankcijas.

Sankcijas atsies nuo konflikto?

Aišku, dabartinė Ukrainos valdžia rusiškai vizijai tikrai nepaklus. Tačiau jei Rusija visiškai, tarptautinių stebėtojų akivaizdoje, pasitrauktų iš Donbaso, Kijevas galbūt sutiktų su kai kuriais politiniais „Minsk-2“ aspektais – atskirais rinkimais, decentralizacija.

Kremliuje laukiama naujų pirmalaikių rinkimų Ukrainoje, o po jų – naujos, draugiškesnės Rusijai vyriausybės.

Maskva laiko P.Porošenką silpnu ir sužeistu žvėrimi. Kremliuje laukiama naujų pirmalaikių rinkimų Ukrainoje, o po jų – naujos, draugiškesnės Rusijai vyriausybės.

Ko Rusija nori? Plačios koalicijos, kurią sudarytų V.Putinui puikiai pažįstamos Julijos Tymošenko partija „Tėvynė“ ir Jurijaus Boiko vadovaujamas Opozicijos blokas. Per vidurį įsitaisytų V.Putino agentas Viktoras Medvedčukas.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Viktoras Medvedčukas
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Viktoras Medvedčukas

Žinoma, P.Porošenka gali pergudrauti Kremlių suskaldydamas Opozicijos bloką. Tad, vėlgi, lieka klausti, kas nutiks, jei Kijevas atsitrauks nuo „Minsk-2“ susitarimo? Kaip reaguotų JAV?

Kol kas neaišku, ar D.Trumpo administracijai pačiai taip svarbu laikytis įsikibus „Minsk-2“, kaip norėtų Europa ir Rusija. Baltieji rūmai, regis, net norėtų atsieti JAV sankcijas Rusijai nuo Minsko susitarimų.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as sekmadienį leido suprasti, kad JAV galėtų atšaukti sankcijas Rusijai artimiausiais mėnesiais, jei V.Putinas sutiks prisijungti prie amerikiečių kovos su „Islamo valstybe“.

M.Pence'as taip pat užsiminė, kad sankcijų likimas priklausys „nuo pokyčių Rusijos laikysenoje“. Toks pareiškimas, greičiausiai, susijęs su noru, kad Rusija padarytų nuolaidų Donbase – atitrauktų iš Ukrainos savo karius ir ginkluotę.

Donaldas Trumpas su Mike'u Pence'u
Donaldas Trumpas su Mike'u Pence'u

Bet jei JAV atšauktų sankcijas Rusijai dar prieš pastarajai sugrąžinant sienos kontrolę Ukrainai pagal „Minsk-2“, Kijevas irgi būtų išlaisvintas nuo įsipareigojimų. Ar tuomet atsinaujintų susirėmimai, galima tik spėti.

Iššūkis rusiškai versijai

Yra ir ženklų, rodančių, kad D.Trumpui įdomesnis platesnis susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos.

Nebūtų nuostabu, jei D.Trumpas, save laikantis susitarimų specialistu, norėtų tiesioginių Maskvos ir Kijevo derybų, kuriose Amerika veiktų kaip globėja.

Pagal jį, Rusija visiškai pasitrauktų iš Donbaso; Ukraina pripažintų Rusijos suverenumą Kryme, bet Maskva išmokėtų Kijevui didelę finansinę kompensaciją už prarastą turtą Kryme ir Donbaso atstatymą; Vakarai visiškai atšauktų visas sankcijas Rusijai, o pastaroji – embargą Vakarų produktams.

Nebūtų nuostabu, jei D.Trumpas, save laikantis susitarimų specialistu, norėtų tiesioginių Maskvos ir Kijevo derybų, kuriose Amerika veiktų kaip globėja.

„Tokie pokalbiai būtų produktyvesni nei apsimetėliški „Minsk-2“ susitarimai, pagal kuriuos Kijevui reikia derėtis su „respublikomis Donecke ir Luhanske“, – rašo V.Frolovas.

Taip, Baltųjų rūmų pateiktame pranešime apie neseniai įvykusį D.Trumpo ir P.Porošenkos pokalbį telefonu rašoma apie „ilgalaikį Ukrainos konfliktą su Rusija“ ir žadama „dirbti su Ukraina ir Rusija dėl taikos atstatymo pasienyje“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Atsinaujinę kariniai veiksmai Avdijivkoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Atsinaujinę kariniai veiksmai Avdijivkoje

Toks žodžių pasirinkimas gali skambėti keistai ir neatsargiai, tačiau iš tiesų jais metamas iššūkis „Minsk-2“ įrašytoje rusiškoje versijoje, kad karas Donbase yra Ukrainos vidaus konfliktas.

Neaišku, ar Maskva sutiktų padaryti nuolaidų, kurių, regis, tikisi D.Trumpas. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savaitgalį interviu pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi „nueiti savąją kelio dalį“ geresnių santykių su JAV link. Ateitis, ir galbūt netolima, parodys, kur tas kelias veda.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min