Manoma, kad dešimtys laivų gabena šimtų milijonų dolerių vertės naftą, taip finansuodami karą prieš Ukrainą. Saugumo ekspertas profesorius Michaelas Clarke’as įspėja, kad padėtis gali peraugti į „militarizuotą konfrontaciją jūroje“.
Sąjungininkų panosėje
Visai netoli Jungtinės Karalystės krantų žurnalistai užfiksavo praplaukiančius tris sankcionuotus tanklaivius - „Rigel“, „Hyperion“ ir „Kousai“. Laivai išplaukė iš Rusijos Baltijos jūros uostų ir judėjo per siauriausią sąsiaurio vietą.
Tanklaivis „Rigel“ gabeno iki milijono barelių naftos, pakrautos Primorske. Jo krovinio vertė vertinama apie 55 mln. JAV dolerių. Laivas plaukioja su Kamerūno vėliava, jį eksploatuoja Seišeliuose registruota bendrovė, o jam taikomos Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Kanados sankcijos.
„Hyperion“, kuris dabar plaukioja su Rusijos vėliava, anksčiau pakeitė jurisdikciją – tai tipiška „šešėlinės laivyno“ taktika. Vėliavų keitimas, neaiškios nuosavybės struktūros ir abejotinas draudimas leidžia laivams išvengti griežtos kontrolės.
Plaukiant „Kousai“, Jungtinės Karalystės pakrančių apsauga pareikalavo pateikti draudimo įrodymus – dokumentai turėjo būti pateikti per 24 valandas. Tačiau tiesioginių sulaikymų Lamanšo sąsiauryje kol kas nebuvo.
800 laivų ir milijonai barelių
Pasak analitikų, vadinamajame „šešėliniame laivyne“ yra iki 800 laivų. Daugiau nei 60 proc. Rusijos eksportuojamos žaliavos naftos šiuo metu gabenama tokiais tanklaiviais.
„Grandinėje gali būti penki, šeši ar septyni perkrovimai iš laivo į laivą, siekiant paslėpti naftos kilmę“, – leidiniui aiškino Europos energetikos rinkos analizės vadovė energetikos analitikų kompanijoje „Vortexa“ Pamela Munger.
Po karo Ukrainoje pradžios Kinija ir Indija tapo pagrindiniais Rusijos naftos pirkėjais. Tačiau sankcijos turėjo įtakos kainai: dabar Rusijos „Urals“ nafta parduodama su didele nuolaida, palyginti su „Brent“ nafta.
Pasak „Argus Media“ vyriausiojo ekonomisto Davido Fyfe'o, jei 2021 m. skirtumas tarp „Urals“ ir „Brent“ buvo 2–3 JAV doleriai, dabar jis siekia apie 27 JAV dolerius už barelį. Dėl to Rusijos pajamos iš naftos per metus sumažėjo apie 25 proc., o kai kuriais mėnesiais – iki 50 proc.
Gali elgtis griežčiau
JAV jau ėmėsi sulaikyti sankcionuotus tanklaivius, susijusius su Venesuela. Prancūzijos pajėgos taip pat sulaikė laivus Viduržemio jūroje. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė vis dar daugiausia dėmesio skiria draudimo auditams.
Pasak M.Clarke’o, sąjungininkai gali imtis griežtesnių veiksmų: „Gali ateiti laikas, kai Jungtinė Karalystė ir kitos Šiaurės jūrų valstybės pradės elgtis su šiais laivais daug griežčiau.“
-
Suskaičiavo, kiek Rusija paleido raketų, dronų ir bombų į Ukrainą nuo karo pradžios
-
Vokietijos kancleris pradeda savo pirmąjį vizitą Kinijoje: spaus dėl karo Ukrainoje
-
JAV ir Ukrainos pareigūnai Ženevoje surengs dar vieną derybų etapą
-
Per karo metines – Ukraina sulaukė iš JAV demaršo dėl galingo smūgio Rusijai
-
Penki žmonės žuvo per Rusijos atakas Zaporižios regione
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigė, kad jau paprašė daugiau nei 600 laivų pateikti draudimo dokumentus ir kad „atgrasyti, sutrikdyti ir susilpninti Rusijos „šešėlinį laivyną“ yra prioritetas.
Tačiau kol kas tanklaiviai toliau reguliariai plaukia per Lamanšo sąsiaurį, užtikrindami pinigų srautą, kurį Kremlius skiria karui su Ukraina.
