Tai pratęsia politinį nestabilumą šioje Vidurio Europos šalyje.
„Parlamente nematyti absoliučios daugumos koalicijos. Nenoriu skirti mažumos vyriausybės vadovo“, – sakoma prezidentės pareiškime, paskelbtame likus dviem savaitėms iki termino, per kurį ji turi pasiūlyti parlamentui ministrą pirmininką.
Kadenciją baigiančio liberalų ministro pirmininko Roberto Golobo partija „Laisvės judėjimas“ (GS) kovo 22 dienos balsavime iškovojo labai trapią pergalę, aplenkdama konservatyviąją opoziciją, kuriai vadovauja JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) gerbėjas Janezas Janša.
Po praėjusią savaitę vykusio pirmojo konsultacijų su N. Pirc Musar etapo R. Golobas, kurio koalicija parlamente turi 40 iš 90 vietų, pareiškė, kad jam nepavyko suformuoti daugumos koalicijos parlamente.
Jo pranešimas atvėrė duris ilgamečiam konservatorių lyderiui J. Janšai, kuris jau vadovavo trims vyriausybėms, siekti koalicijos su savo Slovėnijos demokratų partija (SDS), krikščionimis demokratais „Nova Slovenija“ (NSi) ir buvusio J. Janšos sąjungininko Anžės Logaro demokratais.
Jų programose yra bendrų sąlyčio taškų.
Kadangi šios trys partijos kartu turi 43 vietas, joms reikėtų isteblišmentui besipriešinančios partijos „Resnica“, turinčios penkias vietas, kurios lyderis Zoranas Stevanovičius buvo išrinktas parlamento pirmininku, paramos.
Jei prezidentė per 30 dienų nuo rinkimų negali pasiūlyti ministro pirmininko arba atsisako šių pastangų, seka antrasis dviejų savaičių derybų etapas, kurio metu partijos ar frakcijos gali siūlyti kandidatus.
Pirmuosiuose dviejuose etapuose sėkmingas ministras pirmininkas turi būti užsitikrinęs absoliučią daugumą.
Jei per pirmuosius du etapus ministras pirmininkas nepaskiriamas, prieš paskelbiant pirmalaikius rinkimus, seka trečiasis 48 valandų trukmės etapas, kurio metu gali būti išrinktas kandidatas, vadovausiantis mažumos vyriausybei.
