Ministro pirmininko Roberto Golobo liberalusis Laisvės judėjimas 90 vietų asamblėjoje iškovojo 29 mandatus, o opozicinė dešinioji Slovėnijos demokratų partija (SDS) – 28, rodo preliminarūs valstybinės rinkimų komisijos duomenys, suskaičiavus 99,85 proc. balsų.
Šis rezultatas reiškia, kad nė viena partija neturi aiškios daugumos ir būsimos vyriausybės sudėtis priklausys nuo mažesnių partijų. Kol kas neaišku, kokią formą gali įgauti galimi būsimi aljansai.
„Raginu juos kuo greičiau sėsti prie derybų stalo“, – socialiniame tinkle „X“ teigė prezidentė N. Pirc Musar. Ji pasveikino „santykinį rinkimų nugalėtoją“ – proeuropietišką valdantįjį Laisvės judėjimą, kuris pirmauja mažiau nei 1 procentiniu punktu.
Sekmadienio balsavimas buvo laikomas svarbiu išbandymu, ar Europos Sąjungos (ES) valstybė narė išliks liberaliame kurse, ar pasuks į dešinę. Neaiškus rezultatas taip pat atspindi gilų susiskaldymą tarp 1,7 mln. Slovėnijos rinkėjų.
R. Golobo vyriausybė buvo stiprus liberalus balsas 27 valstybių ES.
SDS lyderis Janezas Janša yra populistinio stiliaus politikas ir artimas nacionalistinių pažiūrų Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkas. Jo grįžimas į valdžią būtų postūmis Europos dešiniųjų blokams.
R. Golobas išreiškė įsitikinimą, kad jo partija suformuos kitą vyriausybę, nors pripažino, kad laukia sunkios derybos.
J. Janša, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) gerbėjas, sakė, kad jo partija nenorėtų formuoti silpnos koalicinės vyriausybės. Pasak jo, „politinių jėgų pusiausvyra (...), remiantis tuo, ką matome dabar, nesuteiks daug stabilumo“.
Balsavimas vyko po įtemptos kampanijos, kurioje netrūko kaltinimų užsienio kišimusi ir korupcija, o tai dar labiau išaugino ir taip didelę politinę įtampą tarp dviejų priešingų blokų.
Nuo 1991 metų, kai atsiskyrė nuo buvusios Jugoslavijos, Slovėniją valdė nuolat besikeičiantys dešiniųjų ir kairiųjų blokai. Ši 2 mln. gyventojų turinti Alpių valstybė 2004 metais tapo NATO ir ES nare.
