Sekite 15min Google
Tačiau oficialūs tyrimo duomenys rodo kur kas siauresnį vaizdą. Teisėsauga kalba apie keturis patologinės anatomijos biuro darbuotojus, iš mirusių civilių paimtus audinius ir jų perdavimą bioimplantų gamybai. Duomenų, kad būtų prekiauta vidaus organais ar naudoti žuvusių karių kūnai, nepateikta.
Socialiniuose tinkluose platinamame įraše pasakojama apie Ukrainos teisėsaugos Černivcių srityje tiriamą galimos neteisėtos prekybos žmogaus anatominėmis medžiagomis schemą.
Teigiama, kad patologinės anatomijos biuro darbuotojai galėjo neteisėtai paimti mirusiųjų audinius ir perduoti juos komercinėms įmonėms bioimplantų gamybai, o kai kuriais atvejais artimieji esą buvo klaidinami dėl paimamų audinių apimties.
Tačiau šie teisėsaugos tiriami konkretūs galimi nusikaltimai įraše išplečiami į gerokai platesnį naratyvą apie tariamai sisteminį Ukrainos institucijų ir pačių ukrainiečių nusikalstamumą, nors tokios apibendrinančios išvados iš pateikiamos bylos savaime nekyla.
Be to, įrašo formuluotės gali sudaryti įspūdį, kad kalbama apie prekybą žmogaus organais transplantacijai, tačiau tai nėra tikslu.
Teisėsaugos skelbtoje informacijoje kalbama apie iš mirusiųjų paimtus audinius ir anatomines medžiagas – pavyzdžiui, odą, kaulus, sausgysles ar ragenas, – kurios galėjo būti naudojamos bioimplantų gamybai. Tai nėra tas pats, kas prekyba transplantacijai skirtais vidaus organais, tokiais kaip širdis, kepenys ar inkstai.
Kas iš tiesų įvyko?
2026 m. rugpjūčio pabaigoje Ukrainos teisėsauga pranešė Černivcių srityje atskleidusi galimą neteisėto anatominių medžiagų paėmimo schemą. Įtariama, kad patologinės anatomijos biuro darbuotojai, neturėdami tam reikalingos licencijos ir pažeisdami nustatytą tvarką, iš mirusiųjų kūnų ėmė audinius, kurie vėliau buvo perduodami bioimplantų gamybai.
Teisėsaugos duomenimis, įstaiga neturėjo licencijos vykdyti tokio pobūdžio veiklą.
Sutarčių prieduose buvo nurodyta, kokios anatominės medžiagos gali būti paimamos ir kokios paslaugų kainos taikomos. Atlikti darbai ir atsiskaitymai kas mėnesį buvo įforminami priėmimo–perdavimo aktais.
Tačiau ikiteisminio tyrimo metu teisėsauga nustatė, kad bent vienoje sutartyje oficialiai nurodyta paslaugų kaina galėjo būti dirbtinai sumažinta. Tyrėjų duomenimis, dalis lėšų, viršijusių sutartyje įrašytą sumą, patologinės anatomijos biuro atstovams kas mėnesį buvo perduodama grynaisiais per valiutos keityklų tinklą.
Rugpjūčio 28 dieną pareigūnai vienu metu atliko 18 kratų įtariamųjų namuose, automobiliuose, patologinės anatomijos biuro tarnybinėse patalpose ir bendradarbiavusios įmonės patalpose. Visi keturi įtariamieji buvo sulaikyti.
Svarbu ir tai, kad teisėsaugos pranešime nenurodoma, jog anatominės medžiagos visais atvejais buvo paimamos be mirusiųjų artimųjų sutikimo.
Priešingai, tyrėjai teigia, kad sutikimų buvo siekiama, tačiau kyla klausimų, kokiomis aplinkybėmis jie buvo gaunami – įtariama, kad galėjo būti naudojamasi artimųjų pažeidžiamumu ir siūlomos nemokamos paslaugos, pavyzdžiui, kūno balzamavimas.
Todėl teiginys, esą audiniai buvo tiesiog slapta išpjaunami be artimųjų žinios, nėra pagrįstas oficialiai paskelbta informacija.
Kas ne taip su kontekstu?
Įraše manipuliuojama vartojamomis sąvokomis. Nors didžiojoje teksto dalyje kalbama apie audinius ir anatomines medžiagas – odą, kaulus, sausgysles bei ragenas, – vėliau atsiranda formuluotė „organai ir audiniai“.
Ji gali sudaryti įspūdį, kad byloje kalbama ir apie transplantacijai skirtų vidaus organų paėmimą ar prekybą jais.
Tačiau oficialioje teisėsaugos paskelbtoje informacijoje tokie duomenys nenurodomi. Tyrimas susijęs su anatominėmis medžiagomis, kurios buvo perduodamos bioimplantų gamybai, o ne su širdžių, kepenų, inkstų ar kitų vidaus organų prekybos tinklu.
Todėl įrašo formuluotė šią istoriją dramatizuoja ir suteikia jai platesnę prasmę, nei pagrindžia oficialiai paskelbti tyrimo duomenys.
Klaidina ir įrašo pateikimo būdas. Keturių konkrečių patologinės anatomijos biuro darbuotojų galimai nusikalstama veikla čia išplečiama į apibendrinimus apie Ukrainą, jos visuomenę ir „herojus“.
Tokios formuluotės kaip „savi savus“ ar „dabar net iš žuvusių kūnų tyčiojasi“ kuria įspūdį, kad kalbama apie platesnį, su karu ar kariais susijusį reiškinį.
Tačiau oficialioje teisėsaugos informacijoje nenurodoma, kad būtų buvę paimami žuvusių Ukrainos karių audiniai ar kad ši byla būtų susijusi su kariuomene.
Nė vienas oficialus šaltinis nemini, kad būtų nukentėję žuvusių karių kūnai – kalbama apie civilius mirusiuosius regione, kuriame nevyksta aktyvūs karo veiksmai, o viename epizode – apie geriatrijos pensionato gyventoją.
Prie šios istorijos taip pat prijungiami kiti, su nagrinėjama byla nesusiję kaltinimai – apie tariamą vaikų pardavinėjimą, aukotų pinigų ar ginklų vagystes. Įraše nepateikiama jokių šaltinių, kurie šiuos teiginius susietų su Černivcių byla, todėl jie veikia kaip emocinis fonas, o ne kaip šio konkretaus tyrimo faktai.
Kas yra bioimplantai ir kuo skiriasi nuo organų transplantacijos?
Bioimplantai – tai iš žmogaus ar gyvūno audinių paruošti medicininiai gaminiai, naudojami pažeistiems ar prarastiems audiniams atkurti. Jie gali būti gaminami iš kaulo, odos, sausgyslių, fascijų, ragenų, amniono membranos ar kitų audinių.
Tokie gaminiai naudojami, pavyzdžiui, ortopedijoje ir stuburo chirurgijoje, žandikaulio kaului atkurti prieš dantų implantaciją, raiščių rekonstrukcijai, nudegimų gydymui ar oftalmologinėms operacijoms.
Tai nėra tas pats, kas transplantacijai skirti gyvybiškai svarbūs organai – širdis, kepenys, inkstai ar plaučiai. Organų transplantacijos atveju recipientui persodinamas funkcionuojantis organas, kuriam išsaugoti būtina kraujotaka ir labai trumpas laikas nuo donoro mirties iki persodinimo.
Audiniai turi būti paimti netrukus po mirties, laikantis sterilių sąlygų. Tačiau, kitaip nei persodinant širdį, kepenis ar kitus organus, jiems nereikia palaikomos kraujotakos iki pat paėmimo. Todėl audinių donorais gali tapti ne tik smegenų mirties donorai ligoninėse, bet ir kiti mirusieji, jei jų sveikatos istorija ir tyrimų rezultatai leidžia donorystę.
Dėl to tokie audiniai gali būti paimami ir morguose ar patologinės anatomijos įstaigose. Tai kartu reiškia, kad čia ypač svarbi aiški kontrolė – kas davė sutikimą, kokie audiniai paimti, kam jie perduoti ir ar visa procedūra atlikta teisėtai.
Audinių donorais taip pat negali būti visi mirusieji. Netinkamais gali būti laikomi žmonės, sirgę tam tikromis piktybinėmis ligomis, sisteminėmis infekcijomis, kai kuriomis neurologinėmis ar nežinomos kilmės ligomis, taip pat tais atvejais, kai neįmanoma patikimai nustatyti medicininės istorijos ar mirties priežasties. Konkretūs kriterijai priklauso nuo audinio rūšies ir nacionalinio reguliavimo.
Būtent todėl Černivcių byloje minimos odos, kaulų, sausgyslių ir ragenų perdavimo bioimplantų gamybai nereikėtų tapatinti su nelegaliu vidaus organų persodinimu. Tai dvi skirtingos medicinos sritys, kurioms taikomos skirtingos paėmimo, apdorojimo, laikymo ir panaudojimo procedūros.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Socialiniuose tinkluose platinamas įrašas remiasi realia Černivcių srityje tiriama byla, tačiau ją pateikia gerokai platesniame ir dramatiškesniame kontekste, nei leidžia oficialiai paskelbti duomenys. Teisėsauga iš tiesų tiria galimą neteisėtą anatominių medžiagų paėmimą iš mirusiųjų ir jų perdavimą bioimplantų gamybai, tačiau nėra paskelbusi, kad būtų prekiauta transplantacijai skirtais vidaus organais, kad būtų naudoti žuvusių karių kūnai ar kad audiniai visais atvejais būtų paimti be artimųjų sutikimo.
Taip pat nėra pagrindo šią bylą pateikti kaip masinį ar visoje Ukrainoje paplitusį reiškinį – oficialiai kalbama apie konkrečią patologinės anatomijos įstaigą Černivcių srityje ir keturis įtariamuosius. Įraše prie šios realios bylos dar prijungiami su ja nesusiję ir šaltiniais nepagrįsti kaltinimai apie tariamą vaikų, ginklų ar aukotų lėšų grobstymą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
