2026-06-04 10:38

„Spaudimas Kremliui didėja“: Vokietija, Prancūzija ir JK rengia planą dėl Putino

Pagrindinės Ukrainos Europos sąjungininkės – Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – kartu su Kyjivu rengia planus, kaip paskatinti Rusiją pradėti derybas dėl karo pabaigos, nes mato besikeičiančią situaciją, kuri stiprina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pozicijas, skelbia „Bloomberg“.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / AP/ „Scanpix“

Pasak su situacija susipažinusių asmenų, trijų didžiausių Europos ekonomikų – Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės – atstovai svarsto galimybę surengti derybas, kuriose dalyvautų abi karo šalys. Kaip anonimiškai teigė šaltiniai, šis klausimas taip pat buvo aptartas su Ukrainos pareigūnais.

Agentūra pažymi, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atstovai į prašymus pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė, o Vokietijos vyriausybės atstovas komentarų teikti atsisakė.

„Bloomberg“ šaltinių teigimu, užsitęsus JAV tarpininkaujamoms deryboms ir Rusijai patiriant vis didesnius nuostolius fronte, šios trys šalys mato galimybę paskatinti Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.

„Spaudimas Kremliui taip pat didėja, nes Ukrainos pajėgos vis sėkmingiau vykdo dronų smūgius giliai Rusijos teritorijoje, o Maskvos valdžios viršūnėse jau matyti tam tikrų pasipriešinimo Putino karui ženklų“, – rašo leidinys.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukraina atakavo Sankt Peterburgą
„Reuters“/„Scanpix“/Ukraina atakavo Sankt Peterburgą

Sąjungininkai siekia pasinaudoti dabartiniu momentu ir pradėti derybas dar prieš žiemą, kai Rusija, tikėtina, vėl sustiprintų atakas prieš civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą, bandydama palaužti ukrainiečių moralę.

Šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas dėl tolesnių derybų su Rusija priklauso Volodymyrui Zelenskiui, o Europos šalys nespaus Ukrainos prezidento rinktis strategijos, su kuria jis nesutinka.

Anot leidinio, artimiausiomis dienomis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris turėtų surengti pokalbius su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Ukrainos poreikiai

V.Zelenskis įspėjo, kad Ukrainai skubiai reikia papildomų oro gynybos sistemų, įskaitant „Patriot“, nes Rusija toliau bombarduoja Ukrainos miestus.

Praėjusį mėnesį jis pareiškė, kad Europa turėtų aktyviau įsitraukti į derybų procesą, kuriam iki šiol daugiausia vadovavo Jungtinės Valstijos. Ukrainos prezidentas taip pat ne kartą ragino sąjungininkus didinti spaudimą Maskvai.

Skeptikų argumentai

Kai kurie vadinamojo E3 formato (Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė) atstovai mano, kad dabar nėra tinkamas metas pradėti dialogą su Maskva. Jų nuomone, V.Putinas nerodo rimtų ketinimų derėtis ir toliau kelia maksimalistinius reikalavimus, įskaitant reikalavimą Ukrainai perduoti net ir neužimtas teritorijas.

Rusijos Kremlius / NATALIA KOLESNIKOVA / AFP
Rusijos Kremlius / NATALIA KOLESNIKOVA / AFP

Todėl, pasak šių šaltinių, Ukrainos sąjungininkai turėtų pasinaudoti šiuo momentu ir suteikti Zelenskiui reikalingą ginkluotę bei dar labiau didinti spaudimą Kremliui griežtinant sankcijas.

Tie patys šaltiniai pridūrė, kad E3 valstybės turėtų veikti kartu su JAV, kad priverstų Rusiją sėsti prie derybų stalo, nes problema yra Maskvoje, o ne Kyjive. Europos šalys neturėtų maldauti Putino derėtis – priešingai, Rusijos ekonominiai sunkumai ir didžiuliai nuostoliai fronte silpnina jos pozicijas.

Anksčiau šį mėnesį „Bloomberg“ pranešė, kad aukšto rango Rusijos finansų ministerijos ir centrinio banko pareigūnai perspėjo V.Putiną, jog karo Ukrainoje kaina tampa nepriimtina.

Tai laikoma vienu rimčiausių vidinių nesutarimų signalų Maskvoje nuo plataus masto invazijos pradžios. Tačiau šie perspėjimai kol kas neįtikino Rusijos vadovo, kuris nurodė išsaugoti gynybos finansavimą ir ieškoti būdų mažinti išlaidas kitose srityse.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą