Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Strasbūre gyvenanti Jurgita Kaselytė: jei nemoki prancūziškai – esi nebylys

Prancūzijos krepšinio sirgalės
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Prancūzės
Šaltinis: Žinių radijas
0
A A

Lietuvaitė Jurgita Kaselytė prieš septynerius metus su draugais nusprendė pakeliauti. Tačiau į Lietuvą taip ir nebegrįžo. Prieš metus lietuvaitė patraukė į Strasbūrą, kuriame gyvena su šešerių metų sūneliu, tačiau su nostalgija prisimena Lietuvą, kurią aplankė šią vasarą. „Stebėjau paukščių taką ir klausiausi žiogų svirpimo. Atrodo, kad tokie stebuklai vyksta tik Lietuvoje“, – „Žinių laidoje“ laidoje „Salos“ sakė emigrantė.

J.Kaselytė pasakoja, kad į Prancūziją kartu su draugais važiavo tik pakeliauti ir niekada neplanavo emigruoti: „Keliavau ne viena, o su bičiuliais, kelionės metu teko padirbėti vienoje, kitoje vietoje. Visa tai buvo laikina, be kontraktų, nes niekas neplanavo pasilikti.“

Uždirbo daugiau

"Suvokiau, kad čia pragyventi paprasčiau", - sakė J.Kaselytė.

Jurgita kartu su draugais važiavo iš vieno miesto į kitą, keitė darbus ir staiga pastebėjo, kad tolstu nuo Lietuvos, tačiau ne savo mintimis, o finansiškai. „Suvokiau, kad čia pragyventi paprasčiau“ – sakė lietuvė.

Duris norui grįžti į Lietuvą galutinai užvėrė ypatinga priežastis – Jurgita laukėsi kūdikio, o grįžus į Lietuvą būtų reikėję pradėti viską nuo pradžių. Gimtinėje jos laukė menka galimybė įsidarbinti ir abejotinos socialinės garantijos.

„Buvome trise, vienas draugas liko Pietų Prancūzijoje, kitas grįžo į Lietuvą, o aš, kadangi nebuvo konkretaus įvykio, dėl ko būčiau turėjusi važiuoti į Lietuvą, likau“, – kelionės metu įgyta patirtimi dalijosi Jurgita.

Kalbos nemokėjo

Lietuvaitė į Prancūziją išvyko nemokėdama kalbos, tad mokėsi bendraudama, vėliau lankė kursus. „Prancūzijoje vyrauja tokia nuomonė – jei nemoki prancūziškai – esi nebylys ir jokia anglų kalba čia nepadės“, – apie sunkumus pasakojo pašnekovė.

Eifelio bokatas
Eifelio bokštas

Jurgita pasakojo, kad jos šešiametis sūnus kalba lietuviškai, ji pasiryžusi išmokyti jį ir rašyti, ir skaityti, tačiau į Lietuvą grįžti neketina. Dabar sako esą svarbiau ne ji pati, o vaiko dabartis ir ateitis. Čia jo gimtinė. Tačiau grįžti Lietuvą aplankyti saviškių  – ypatingai svarbu.

„Čia gera, nes grįžtu tik kartą per metus. Man tai didžiulė šventė. Šiemet rugpjūčio mėnesį grįžau į kaimą ir pasijutau kaip atvirame kosmose, stebėjau paukščių taką ir klausiausi žiogų svirpimo – tik Lietuvoje tokie stebuklai būna“, – nostalgiškai vasarą Lietuvoje prisiminė Jurgita.

Visą pokalbio įrašą galite rasti čia.

Žinių radijas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min