Interviu laikraščiui „Helsingin Sanomat“ jis pridūrė, kad šiuo metu Europa ir Jungtinės Valstijos skirtingai vertina Maskvos keliamos grėsmės lygį.
„Europoje Rusija laikoma pagrindine grėsme saugumui, o Jungtinėse Valstijose toks suvokimas nėra būtinas“, – aiškino Suomijos vadovas.
Atsižvelgdamas į tai, A.Stubbas pripažino, kad anksčiau ar vėliau Europos šalys bus suinteresuotos atkurti diplomatinio bendravimo su Rusija kanalus. Galbūt, pasak jo, tai priklausys nuo to, ar JAV politika atitinka Europos interesus, atsižvelgiant į jos požiūrį į Rusiją ir Ukrainą.
2 metus vyksta diskusijos dėl Europos santykių su Putinu
„Jei atsakymas bus neigiamas, tikėtina, kad priartėsime prie taško, kuomet kai kuriems Europos vadovams reikės pradėti koordinuotai bendradarbiauti su V.Putinu. Tokios diskusijos pastaruosius dvejus metus vyko Europos vadovų sluoksniuose“, – pabrėžė A.Stubbas.
Kartu A.Stubbas teigė, kad būtent Kyjivas šiuo metu yra pagrindinis barjeras, sulaikantis Rusijos agresiją ir saugantis likusią Europą.
Europai labai reikia Ukrainos kariuomenės
„Ukraina turi galingiausias ir technologiškai pažangiausias sausumos pajėgas Europoje. Mums jos reikalingos kaip Maskvos atgrasymo priemonė, nes Rusijos grėsmė išliks net ir pasibaigus aktyvioms kovoms“, – aiškino Suomijos prezidentas.
Šiuo atžvilgiu jis apibūdino Kyjivo integraciją į NATO ir Europos Sąjungą kaip tiesioginę naudą kolektyviniam Vakarų saugumui.
15min primena, kad neseniai Estija kritikavo savo prezidentą dėl pareiškimų apie Rusiją. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna kritikavo prezidento Alaro Kario poziciją dėl būsimo dialogo su Rusija būtinybės ir „praleistų galimybių“ derėtis karo pradžioje.
