Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Suderinus išstojimo sąlygas britai gali dar kartą balsuoti referendume dėl „Brexit“

Britanijos rinkėjai pradėjo balsuoti istoriniame referendume dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Britanijos rinkėjai pradėjo balsuoti istoriniame referendume dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje
Šaltinis: Lrt.lt
1
A A

Kad ir kas laimės parlamento rinkimus Jungtinėje Karalystėje, jie nuvils rinkėjus, LRT RADIJUI sako Brunelio universiteto Londone politikos mokslų profesorius Justinas Fisheris. Anot jo, taip yra todėl, kad britai jau nebesirūpina „Brexitu“, jiems aktualesnės vidaus problemos. Kaip teigia Esekso universiteto politikos mokslų profesorius Paulas Whiteley, tikėtina, kad suderinus išstojimo sąlygas piliečiai referendume spręs dėl jų tinkamumo, o tai gali lemti, kad galiausiai Jungtinė Karalystė pasiliks Europos Sąjungoje (ES).

Rinkimai derybų su ES gali nepalengvinti

Ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje vyks išankstiniai visuotiniai rinkimai. Nors ekonomikos, socialinės apsaugos, saugumo klausimai rinkėjams labai svarbūs, tačiau vienas iš pagrindinių – „Brexito“ ateitis.

„Scanpix“/„Xinhua“/„Sipa USA“ nuotr./Theresa May
„Scanpix“/„Xinhua“/„Sipa USA“ nuotr./Theresa May

Premjerė Theresa May balandžio viduryje paskelbė išankstinių rinkimų datą. Jos pagrindinis siekis parlamente, kuriame iš viso yra 650 vietų, padidinti dabar esamą jos partijos konservatorių daugumą, kuri šiuo metu, pasak J.Fisherio, yra per maža, kad būtų sklandžiai priimami galimai nepopuliarūs įstatymai dėl „Brexito“.

Th.May paskelbė apie išankstinius rinkimus, kad turėtų stipresnę daugumą parlamente ir išvengtų šantažo partijoje, jau nekalbant apie opoziciją.

„Th.May paskelbė apie išankstinius rinkimus, kad turėtų stipresnę daugumą parlamente ir išvengtų šantažo partijoje, jau nekalbant apie opoziciją. Rinkėjai sprendžia, kuriai valdžiai jie nori suteikti visus įgaliojimus sklandžiai derėtis dėl išstojimo sąlygų“, – tvirtina J.Fisheris.

P. Whiteley teigia – net jeigu Th.May partija padidintų daugumą, tai mažai prisidėtų prie to, kad derybos su ES vyktų sklandžiau.

„Tai susiję su vidiniais dalykais. Jeigu kalbėtume apie išorinius, iš esmės sunku pasakyti, kiek visuotiniai rinkimai ar didesnė daugumos parlamente prisidėtų prie efektyvesnių derybų su 27 valstybėmis“, – svarsto P.Whitley.

Gali tekti sudaryti mažumos vyriausybę

Vis dėlto Th.May įgyvendinti savo tikslus gali būti ne taip paprasta. Paskutinės apklausos rodo, kad skirtumas tarp pirmaujančios konservatorių partijos ir antroje vietoje esančios Leiboristų partijos sumažėjo iki 3 proc. Esekso universiteto politikos mokslų profesorius P.Whitley sako, kad jeigu daugiausia balsų surinktų Leiboristų partija, tai labai sujauktų dabartinę situaciją.

„Kampanijos pradžioje atrodė, kad konservatoriai laimės triuškinama pergale, tačiau atotrūkis apklausose vis mažėja. Paskutinė statistika rodo, kad konservatoriai prieš Leiboristų partiją dabar pirmauja tik 3 proc. Tokie rezultatai leidžia spėti, kad naujai išrinktame parlamente nė viena iš partijų neturės svarios daugumos. Vadinasi, kam nors gali tekti formuoti mažumos vyriausybę arba ieškoti koalicijos partnerių“, – nurodo P.Whitley.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas

Jo nuomone, tokia situacija viską komplikuotų: „Tada kiltų klausimas, ar vyriausybėje būtų bent viena ryški asmenybė, gebanti veiksmingai derėtis dėl „Brexito“ sąlygų. Tai vienas iš scenarijų, kuris gali sukelti problemų, tačiau dar reikia palaukti rezultatų.“

Konservatoriai nesurinks tiek daug balsų, kaip daugelis numatė iš pradžių, bet manęs nenustebintų, jeigu parlamente jie surinktų nuo 50 iki 70 vietų.

Vis dėlto profesorius J.Fisheris mano, kad tikimybė, jog Leiboristų partija vis dėlto aplenks konservatorius – maža: „Mano nuomone, Jeremy Corbyno partija neturi jokių galimybių surinkti daugumą. Tačiau yra tikimybė, kad jis vadovaus koalicijai iš skirtingų partijų, tokių kaip liberalai demokratai ar Škotijos nacionalinė partija.“

J.Fisherio teigimu, daug labiau tikėtina, kad daugumą surinks konservatoriai. „Jeigu gilintumėmės ne tik į intensyvias apklausas prieš rinkimus, atsižvelgtume į rinkėjų nuomones, kas, jų manymu, galėtų būti geriausias kandidatas į premjerus, kuri partija būtų geriausia ekonomikos atžvilgiu, tai konservatoriai gerokai lenkia kitas partijas. Konservatoriai nesurinks tiek daug balsų, kaip daugelis numatė iš pradžių, bet manęs nenustebintų, jeigu parlamente jie surinktų nuo 50 iki 70 vietų.“

Sieks tokio statuso, kurį turi Norvegija ir Šveicarija

Abu ekspertai sutinka, kad konservatoriai labiau linkę į vadinamojo „kietojo Brexito“ susitarimo įgyvendinimą, o jiems į nugarą apklausose alsuojantys leiboristai labiau linkę į „minkštojo Brexito“ susitarimą. J.Fisherio teigimu, šias sąvokas būtų sunku paaiškinti ir kai kuriems britų politikams.

„Minkštasis „Brexitas“ taip pat reikštų pasitraukimą iš ES, bet būtų paliktas tam tikras priėjimas prie bendrosios rinkos ir galbūt net tam tikri laisvo judėjimo aspektai.

„Manau, kad ne vienas politikas sunkiai galėtų paaiškinti šiuos terminus. Bet plačiai kalbant, „kietasis „Brexitas“ reiškia tai, kad Britanija pasitrauktų beveik iš visų ES bendradarbiavimo susitarimų – laisvo asmenų judėjimo, priėjimo prie bendrosios rinkos ir įvairių kitų prekybos susitarimų su bendrija. „Minkštasis „Brexitas“ taip pat reikštų pasitraukimą iš ES, bet būtų paliktas tam tikras priėjimas prie bendrosios rinkos ir galbūt net tam tikri laisvo judėjimo aspektai“, – aiškina J.Fisheris.

Profesoriaus teigimu, „minkštojo „Brexito“ sąlygos būtų panašios į tas, kurias dabar turi Norvegija ir Šveicarija. „Taigi iš esmės tai klausimas, ar Didžioji Britanija būtų visiškai už ES borto, ar taptų, galima pavadinti, tam tikra asocijuota nare“, – priduria J.Fisheris.

Britams aktualiausios socialinės problemos

Politikos mokslų profesorius P.Whitley teigia – jeigu leiboristai derėtųsi su ES, derybų pabaigoje galbūt būtų galima tikėtis ir dar vieno referendumo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Banksy priešinys
AFP/„Scanpix“ nuotr./Banksy priešinys

„Jų dabartinė pozicija tokia – jie sutinka su referendumo rezultatais, tačiau siektų paties geriausio susitarimo Britanijai. Liberalai demokratai – centro partija norėtų dar vieno referendumo pasibaigus deryboms. To paties siektų ir žalieji. Manau, jeigu leiboristai surinktų balsų daugumą, toks referendumas iš tiesų būtų tikėtinas. Tai reikštų, kad suderėtas susitarimas būtų atiduotas įvertinti piliečiams – jiems būtų suteikta galutinio sprendimo teisė. Tai iš esmės reikštų, kad žmonės vėl spręstų, ar visgi pasiliekame ES, ar ne“, – sako P.Whitley.

Politikai supranta, kad „Brexitas“ yra kelerių ateinančių metų klausimas, o rinkėjams atsakymų reikia dabar.

Jo teigimu, Leiboristų partija siektų susitarti dėl „minkštojo Brexito“ plano, todėl jai gali būti lengviau derėtis su ES, nes, P.Whitley nuomone, patys bendrijos vadovai nenori griežto ir drastiško atsiskyrimo.

Politikos mokslų profesorius J.Fisheris teigia, kad rinkėjams šiuo metu rūpi ne tik „Brexito“ klausimas, nors politikams tai yra vienas didžiausių galvosūkių.

„Ironiška, bet „Brexitas“ šiuose rinkimuose nevaidina pagrindinio vaidmens. Daug karštų diskusijų vyksta dėl socialinės sistemos bei saugumo. Sakyčiau, kad rinkėjams daugiausia nerimo ir klausimų kelia būtent socialinė apsauga. Politikai supranta, kad „Brexitas“ yra kelerių ateinančių metų klausimas, o rinkėjams atsakymų reikia dabar“, – pastebi J.Fisheris.

Profesoriaus aiškinimu, Jungtinės Karalystės gyventojai jau nebesirūpina „Brexitu“ ir nori, kad politikai susikoncentruotų į vidaus reikalus: „Politikams tai sudėtinga situacija, nes jie turi įsitraukti į labai ilgą procesą, kol Britanija iš tiesų pasitrauks iš ES. Taigi bet kokiu atveju, manau, kad ir kas belaimėtų rinkimuose, jie nuvils rinkėjus.“

„Brexit“ referendumo rezultatai neatspindi ilgalaikio nusiteikimo

P.Whitley aiškinimu, kai jau būtų tiksliai žinomos išstojimo iš ES sąlygos, būtų logiška klausyti rinkėjų, ar tai yra tikrai tai, ko jie norėjo: „Jeigu konservatoriai nelaimėtų rinkimų, vienas iš galimų scenarijų (žinoma, kalbame apie kelerių metų perspektyvą), kad Britanija vis dėlto neišeis iš ES. Jeigu žmonės atmestų jiems nepatinkantį finalinį susitarimą ir ypač jeigu pastebėtų, kad išstojimo argumentai tapo nebe tokie svarbūs.“

P.Whitley pastebėjimu, „Brexitas“ iš esmės susijęs su imigracija ir ekonomika – mažai kvalifikuotų darbininkų imigracija buvo esminis dalykas, sukėlęs nepasitenkinimą. Vis dėlto imigracija Jungtinėje Karalystėje po truputį mažėja, todėl, jei ši tendencija išliks, sako P.Whitley, didelis noras išstoti iš ES gali atslūgti.

„Taigi vėl grįžtame prie to, kad referendumas per artėjančius kelerius metus yra įmanomas. [...] Žmonių nuomonė apie ES labai nepastovi. Kai Europoje prasidėjo ekonominė krizė, žmonės priešiškiau nusiteikė bendrijos atžvilgiu. Tačiau visai neseniai pasirodė ženklų, kad Europos ekonomika pagerėjo, todėl argumentas, kad niekas nenori priklausyti krizės klubui, taip pat atlėgsta“, – atkreipia dėmesį P.Whitley.

Tai rodo, įsitikinęs P.Whitley, kad praėjusių metų referendumo rezultatas neatspindi ilgalaikio žmonių nusiteikimo ir nusistovėjusių pažiūrų.

„Dažniausiai rinkimuose Britanijoje keliamas toks pagrindinis klausimas – kuri partija yra kompetentingiausia spręsti problemas, tuo metu svarbias rinkėjams. Tai dažniausiai yra ekonomika, švietimas, sveikatos apsauga. Paskutiniais metais dažnai keliamas migracijos klausimas. O dabar – „Brexitas“. Konservatorių partija dabar matoma, kaip pajėgi spręsti didžiąją dalį šių klausimų, todėl labiausiai tikėtina, kad ši partija ir laimės“, – prognozuoja J.Fisheris.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min