Rusijos pajėgų vadovybė užtaiso skyles gynyboje, pasitelkdama mobilizuotus vyrus, kurie nėra apmokyti kovoti, dažnai neturi pakankamai ginklų ir net nelabai supranta, kur atsidūrė. Andrejus Kuzakovas, televizijos kanalo „Nastojaščeje vremia“ korespondentas, lankėsi fronto linijose.
92-osios brigados tankistai, su kuriais žurnalistas kalbėjosi, ką tik grįžo iš mūšio.. Pastačiusi tanką, įgula iš karto pradeda greitai krauti šaudmenis. Kai kurie iš jų yra trofėjiniai sviediniai, paimti besitraukiant rusų kariams.
Šaudmenys pakraunami greitai: tanko įgula skuba grįžti į kovą. Pasak jų, Ukrainos pėstininkams labai reikia paramos.
„Pastarasis laikotarpis buvo sunkus, maždaug dvi savaites: per dieną vidutiniškai iššaudavome po 50 sviedinių, – pasakoja tanko vadas Vasylis. – Mes dengėme savo pėstininkus, nes atvažiuodavo tankai ir smogdavo į mūsų pozicijas. Stengėmės, kad to nebūtų.“
Vasylis sako, kad Rusijos kariškiai į frontą Charkivo srityje atgabeno daug šarvuočių: su jų pagalba jie nori sustabdyti Ukrainos pajėgų judėjimą.
„Ten daug tankų, bet juos po truputį naikiname, šiek tiek pėstininkai, šiek tiek artilerija, – sako jis. – Jei yra galimybė, naikiname, jei yra galimybė, slopiname.“
-
Ukrainos pajėgas kelyje į Chersoną pasitiko šypsenos, gėlės ir rusų paliktos minos
-
A.Duginas užsimena, kad po pralaimėjimo Chersone reikia „paaukoti“ V.Putiną
-
Chersono išvadavimas sukėlė džiaugsmo protrūkį Kyjive
-
„Antonivkos tiltą sunaikino HIMARS“: O.Arestovyčius atskleidė, kaip okupantai bėgo iš Chersono
-
Senolė Chersoną išvadavusiems Ukrainos kariams įteikė iš okupantų pavogtą amuniciją
Jų ten per daug
Karininkas Viktoras sako, kad fronto linija Charkivo srityje dabar primena mėsmalę: rusų vadovybė gynybos skyles užkamšo mobilizuotais vyrais. Jie patenka į fronto liniją neturėdami pakankamai ginklų ar karinės patirties, todėl greitai žūsta. Viktoras priduria, kad jam nesuprantamas negailestingas Rusijos vadovybės požiūris į savo karius: užuot pasitraukus ir gelbėjus žmonių gyvybes, į apšaudomas pozicijas nuolat siunčiama dar daugiau karių.
Ukrainiečių kariai tai, kas vyksta šiame fronto ruože, lygina su kažkokiu siaubingu konvejeriu.
„Jų ten per daug. Yra buvę įvairių situacijų, kai iš anksto apšaudėme priešą, jo įtvirtinimų vietas, ir atrodė, kad jau bus galima ten įeiti. Tačiau po mūsų artilerijos parengimo jie kartais pagauna šią akimirką ir atveža daugiau žmonių, – sako Viktoras. – Labai daug žmonių. Ir net ne blogai parengtų, kartais iš šalies atrodo, kad jie iki galo nesupranta, kur eina“.
Ukrainiečių kariai tai, kas vyksta šiame fronto ruože, lygina su kažkokiu siaubingu konvejeriu. Jie sako, kad po to, kai rusų pozicijos yra sudaužomos, iš dronų jie mato daugybę žuvusių rusų karių. Tačiau į jų vietą tuoj pat atvyksta daugiau.
„Jie nesirūpina žmonėmis, – pabrėžia Viktoras. – Nėra jokio objektyvaus tikslo juos taip naudoti. Jie gali, pavyzdžiui, išsiųsti juos į pliką lauką ir laikyti juos ten, kiek tik gali.“
Sunku įveikti betoninius įtvirtinimus
Ukrainos kariškiai pripažįsta, kad jiems sunkiai sekasi judėti į priekį kai kuriose vietovėse: ten Rusijos kariai sugebėjo įrengti betoninius gynybinius įtvirtinimus.
„Sunkus darbas išstumti juos iš betoninių įtvirtinimų“, – sako Viktoras.
Pakrovę šaudmenis ir patikrinę transporto priemonę, tankistai vėl išvyko į mūšį. Mechanikas-vairuotojas patikrina tanką: lemiamu momentu jis negali sugesti.
Prieš išvažiuodamas jis šypteli prisiminęs, kaip jo įgula iššoko prieš septynis rusų tankus.
„Tada mes iššokome prie kolonos, įvyko tiesioginis susidūrimas. Tuoj pat apsukau tanką, ir tą pačią akimirką taikytojas pradėjo šaudyti be vado komandos, ir tai buvo gerai, – sako jis. – Jie ėmė sprukti greičiau. Tiesą sakant, man patiko, kaip jie spruko. Jiems čia nėra ką veikti.“
