JAV prezidentas teigė, kad „artimiausiu metu“ bus priimtas sprendimas dėl JAV karinių pajėgų buvimo Vokietijoje, kuri laikoma svarbia NATO gynybos dalimi, bet taip pat yra gyvybiškai svarbi JAV galios projekcijai kitose pasaulio dalyse.
Dienraštis „The Guardian“ trumpai apžvelgė, kodėl JAV turi karinių bazių Vokietijoje, kokį vaidmenį jos atlieka ir kaip D.Trumpo grasinimas jas likviduoti gali nelabai patikti Pentagonui ar Valstybės departamentui.
Kodėl JAV turi bazių Vokietijoje?
JAV karinės bazės Vokietijoje įkurtos dar Antrojo pasaulinio karo metais, 1945 m. Kai nacių režimas kapituliavo, šalyje buvo 1,6 mln. JAV karių, kurių skaičius per metus sumažėjo iki mažiau nei 300 000. Jie daugiausia valdė Amerikos okupacinę zoną.
JAV pajėgos mažėjo iki Šaltojo karo, kai misija buvo pakeista iš denacifikacijos į Vokietijos atstatymą, kad ji taptų atrama prieš SSRS. 1949 m. įkūrus NATO ir VFR (Vakarų Vokietiją), bazės tapo nuolatinėmis.
Šaltojo karo įkarštyje JAV Vokietijoje turėjo apie 50 didelių bazių ir daugiau nei 800 objektų – nuo didžiulių aerodromų ir kareivinių iki pasiklausymo postų. Daugelis jų buvo uždarytos 1989 m. griuvus Berlyno sienai ir po dvejų metų žlugus SSRS.
Septintajame, aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose JAV karių skaičius Vokietijoje dažnai viršydavo 250 000, dar šimtai tūkstančių šeimos narių gyveno bazėse ir jų apylinkėse, kurios tapo panašios į savarankiškus amerikiečių miestelius su savo mokyklomis, parduotuvėmis ir kino teatrais.
Kokio dydžio yra bazės ir ką kariai veikia?
JAV Gynybos personalo duomenų centro duomenimis, praėjusių metų pabaigoje JAV kariuomenėje buvo 68 000 nuolatinės tarnybos karių, nuolat dislokuotų savo užsienio bazėse Europoje, iš kurių šiek tiek daugiau nei pusė – apie 36 400 – dislokuota Vokietijoje.
Jie išsidėstę 20-40 bazių (skaičius priklauso nuo to, kaip apibrėžiama sąvoka „bazė“), įskaitant Štutgarte įsikūrusias Europos vadavietės (EUCOM) ir Afrikos vadavietės (AFRICOM), kurios koordinuoja visų JAV karinių pajėgų operacijas dviejuose žemynuose, būstines.
Penkios iš septynių JAV kariuomenės įgulų Europoje yra Vokietijoje (kitos – Belgijoje ir Italijoje). Be Štutgarto, didžiausi JAV objektai yra didžiulė Ramšteino oro bazė, JAV oro pajėgų Europoje (USAFE) vadavietė, kurioje gyvena 8 500 oro pajėgų karių.
Grafenveras, Vilsekas ir Hohenfelsas, kuriuos valdo Bavarijos įgula, yra didžiausios JAV kariuomenės mokymo teritorijos Europoje dalis, o Vysbadeno įgula yra JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje vadavietė. Landstulio medicinos centras yra didžiausia JAV karinė ligoninė už JAV ribų, rašo „The Guardian“.
Nuo Šaltojo karo laikų bazių vaidmuo iš esmės pasikeitė: jos tapo svarbiausiomis JAV karinių operacijų priešakinėmis vietomis ir logistikos centrais, palaikančiais JAV karus Irake, Afganistane, o pastaruoju metu – Irane.
Ar Trumpas anksčiau yra išsakęs panašių grasinimų?
Taip, ne kartą. 2020 m. per savo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose, matyt, supykęs dėl mažų Vokietijos išlaidų gynybai ir paramos dujotiekiui „Nord Stream 2“, jis pavadino Vokietiją „nusikaltėle“ ir pareiškė, kad trečdaliu sumažins JAV karių skaičių šioje šalyje, rašo „The Guardian“.
D.Trumpo pareiškime nebuvo pateikta jokių detalių ir, atrodo, jis nustebino tiek Pentagoną, tiek Valstybės departamentą, jau nekalbant apie jų kolegas Berlyne ir aukšto rango NATO pareigūnus. Pranešama, kad nė vienas iš jų nebuvo informuotas apie šį sprendimą.
D.Trumpas planavo dalį karių išsiųsti namo, o kitus perkelti į tokias šalis kaip Lenkija ir Italija. Tačiau jis susidūrė su abiejų partijų atstovais Kongrese ir didžiulėmis logistinėmis kliūtimis. Prezidentas Joe Bidenas 2021 m. vasario mėn. įšaldė numanomą planą, o vėliau jį oficialiai atšaukė.
Ar šį kartą bus kitaip?
Kliūtys dideliam JAV karių išvedimui iš Vokietijos išlieka.
Kaip ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos atstovė ryšiams su visuomene Anitta Hipper, nors JAV yra „gyvybiškai svarbi Europos saugumo ir gynybos partnerė“, JAV karių dislokavimas Europoje „taip pat atitinka JAV interesus ir padeda jai atlikti pasaulinį vaidmenį“.
Tą pačią mintį išsakė ir Jeffas Rathke iš Amerikos ir Vokietijos instituto prie Johnso Hopkinso universiteto, sakydamas, kad JAV labai naudinga turėti priešakines bazes, pavyzdžiui, Ramšteine, be kurių daugelis jų operacijų būtų nepalyginamai sunkesnės.
„JAV pajėgos Europoje nėra labdara nedėkingiems europiečiams – jos yra Amerikos pasaulinės karinės įtakos priemonė“, – sakė jis. Trumpai tariant, susitarimas yra toks: JAV padeda ginti Europą; Europa teikia infrastruktūrą Amerikos pasaulinėms karinėms operacijoms.
Iš esmės JAV kariuomenė galėtų keisti savo karius Europoje: šiuo metu Italijoje jų yra apie 13 000, Jungtinėje Karalystėje – 10 000, o Ispanijoje – 4 000. Tačiau pagal 2026 m. Nacionalinės gynybos įgaliojimų įstatymą (NDAA) ji negali leisti, kad jų nuolat būtų mažiau nei 75 000.
Tačiau gynybos analitikai pažymi, kad esminis personalo mažinimas tokiose bazėse kaip Štutgarto ir Ramšteino, kurios per kelis dešimtmečius tapo svarbiais strateginiais Pentagono operacijų centrais, būtų milžiniškas nuostolis JAV kariniam pasiekiamumui.
