Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Trumpas nori nubausti savo sąjungininkę: pagrasino sumažinti karių skaičių
06:40
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę sumažinti savo karių skaičių Vokietijoje.
Tokie jo žodžiai nuskambėjo po ginčo su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu dėl karo Irane.
„Jungtinės Valstijos tiria ir peržiūri galimą karių skaičiaus Vokietijoje sumažinimą, o sprendimas bus priimtas per artimiausią trumpą laiką“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ rėžė D.Trumpas.
Kongreso tyrimų tarnybos duomenimis, 2024 metais JAV Vokietijoje dislokavo daugiau nei 35 tūkst. karių, nors dabar manoma, kad šis skaičius yra didesnis, o Vokietijos žiniasklaida teigia, kad jis siekia beveik 50 tūkstančių.
Per abi savo kadencijas D.Trumpas ne kartą grasino sumažinti JAV karių skaičių Vokietijoje ir kitose Europos sąjungininkėse, kritikuodamas NATO aljansą.
Tačiau dabar atrodo, kad Vašingtonas yra pasiryžęs nubausti sąjungininkus, kurie neparėmė JAV ir Izraelio karo Irane arba neprisidėjo prie amerikiečių pajėgų Hormuzo sąsiauryje.
Likus kelioms valandoms iki D.Trumpo įrašo, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio telefonu kalbėjosi su Vokietijos užsienio reikalų ministru Johannu Wadephuliu.
M.Rubio ir J.Wadephulis aptarė situaciją Irane ir laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje svarbą, sakė Valstybės departamento atstovas Tommy Pigottas.
F.Merzas tapo D.Trumpo pykčio taikiniu po to, kai anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Iranas „žemina“ Vašingtoną prie derybų stalo.
Antradienį D.Trumpas sakė, kad F.Merzas „mano, jog Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai. Jis nežino, ką kalba!“
Vokietijos lyderis trečiadienį sumenkino ginčą, tvirtindamas, kad jie vis dar palaiko gerus santykius.
„Mano požiūriu, asmeniniai santykiai tarp Amerikos prezidento ir manęs išlieka tokie pat geri kaip ir anksčiau“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė F.Merzas.
Vokietijos vadovas teigė nuo pat pradžių išreiškęs abejonių dėl JAV ir Izraelio karo Irane, pridurdamas: „Mes Vokietijoje ir Europoje labai kenčiame nuo pasekmių.“
Atrodo, kad Vašingtonas svarsto ir kitas atsakomąsias priemones prieš Vakarų sąjungininkus, kurie nepadėjo kovoje su Iranu.
Praėjusią savaitę pasirodė pranešimų, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę pabandyti sustabdyti Ispanijos narystę NATO ir kad gali peržiūrėti savo poziciją dėl Jungtinės Karalystės (JK) kontroliuojamų Folklando salų.
Vėliau Vašingtonas pakartojo savo neutralumą dėl ginčijamo Folklando salų suvereniteto tarp Buenos Airių ir Londono, kurios 1982 metais kariavo trumpą, bet kruviną karą dėl šio salyno, kurį laimėjo JK.
Iranas išsityčiojo iš aukštų naftos kainų: Trumpui duodami patarimai – „šlamštas“
08:53
Irano parlamento pirmininkas išjuokė Jungtines Valstijas dėl kylančios naftos kainos. Mohammadas Bagheras Ghalibafas šįkart nusitaikė į Donaldo Trumpo administracijos iždo sekretorių Scottą Bessentą ir tuos, kurie „stumia blokados teoriją ir pakėlė naftos kainą iki 120 ir daugiau dolerių“.
„Kita stotelė: 140“, – pašaipiai rašė jis socialiniuose tinkluose.
M.B.Ghalibafo teigimu, patarimai, kuriuos gauna D.Trumpo administracija, yra „šlamštas“, ir atmetė ankstesnį JAV prezidento grasinimą, kad dėl tęsiamo Hormuzo sąsiaurio blokavimo Irana per tris dienas gali pradėti sproginėti naftos infrastruktūra.
„Po trijų dienų joks gręžinys nesprogo“, – rašė jis.
Irano parlamento pirmininkas pabrėžė, kad Iranas yra įsitikinęs, jog D.Trumpas blefuoja ir jo terminą būtų galima „pratęsti iki 30 (dienų – red.past.) ir čia gyvai transliuoti gręžinį“.
Pentagono vadovas Hegsethas surėmė ietis su demokratais
08:38
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas trečiadienį ne kartą surėmė ietis su demokratų įstatymų leidėjais dėl karo Irane.
Tai buvo jo pirmasis liudijimas Kongresui nuo tada, kai prezidentas Donaldas Trumpas prieš daugiau nei du mėnesius pradėjo šį konfliktą.
Pasirodęs Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete, P.Hegsethas greitai pademonstravo karingą toną, savo įžanginėje kalboje pareiškęs, kad pagrindinis iššūkis šiuo metu yra „pralaimėtojiški Kongreso demokratų ir kai kurių respublikonų žodžiai“.
Atstovų Rūmų narys Adamas Smithas – vyriausiasis komiteto demokratas – atkreipė dėmesį į regionines karo pasekmes ir jo žalą tiek JAV kariams, tiek civiliams, sakydamas, kad nori atsakymų apie tai, kur link krypsta konfliktas ir koks yra „planas mūsų tikslams pasiekti“.
Vėliau jis paklausė P.Hegsetho, kaip „mirtini, kinetiniai karo veiksmai“ galėtų virsti pagerėjimu kalbant apie Irano branduolinę programą, kurią Vašingtonas siekia sunaikinti.
P.Hegsethas atsakė sukritikuodamas, jo žodžiais tariant, labai blogą Irano branduolinį susitarimą, kurį D.Trumpas nutraukė per savo pirmąją kadenciją.
Kitas demokratas, Atstovų Rūmų narys Johnas Garamendi, apkaltino P.Hegsethą „nuo pat pirmos dienos meluojant Amerikos visuomenei apie šį karą“, o tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, pavadino „geopolitine nelaime, strategine klaida, sukeliančia pasaulinę ekonomikos krizę“.
„Per 60 Trumpo karo Irane dienų svarbiausia amunicija buvo eikvojama nerimą keliančiu greičiu, sumažinant atsargas žemiau lygio, kuris laikomas būtinu norint sulaikyti Kiniją“, – sakė J.Garamendi, konfliktą taip pat pavadinęs „liūnu“.
25 mlrd. dolerių išlaidos
P.Hegsethas atkirto, klausdamas J.Garamendi: „Už ką jūs čia sergate?“, ir pridūrė, kad karo vadinimas „liūnu“ yra „propagandos perdavimas mūsų priešams“.
Demokratų atstovas Sethas Moultonas paklausė P.Hegsetho, ar jis patarė D.Trumpui pulti Iraną – į šį klausimą Pentagono vadovas nenorėjo atsakyti, nors vėliau teigė manantis, kad tai buvo gera idėja.
S.Moultono paklaustas, ar jis apsvarstė riziką, kad užpultas Iranas uždarys itin svarbų Hormuzo sąsiaurį, P.Hegsethas atsakė, kad Pentagonas „išnagrinėjo visus šios rizikos aspektus“.
Tačiau Gynybos departamentui nepavyko užkirsti kelio sąsiaurio uždarymui, dėl kurio smarkiai išaugo naftos kainos ir kilo ekonominių padarinių visame pasaulyje.
Vašingtonas atsakė Irano uostų blokada ir dabar pirmą kartą per daugiau nei 20 metų Artimuosiuose Rytuose dislokavo tris lėktuvnešius.
P.Hegsethas taip pat buvo spaudžiamas dėl konflikto išlaidų, kurios, pasak jo, kol kas vertinamos mažiau nei 25 mlrd. dolerių (21,4 mlrd. eurų).
Tuomet Pentagono vadovas paklausė komiteto: „Kiek vertas užtikrinimas, kad Iranas niekada negautų branduolinio ginklo?“
Trumpo paradoksas: prieš 8 metus privirė košės, dabar negali jos išsrėbti
08:33
Prezidentas Donaldas Trumpas griebėsi derybų ir bauginimo taktikos, kad išvestų Jungtines Valstijas iš karo prieš Iraną, kurį jis pats ir pradėjo. Tačiau jam tenka susidurti pasekmėmis savo paties prieš 8 metus priimto sprendimo, kai jis atšaukė, jo paties žodžiais tariant, „siaubingą ir vienpusišką susitarimą“.
Prezidento Baracko Obamos laikų susitarime tikrai buvo spragų ir trūkumų. Jame numatytas 15 metų apribojimų terminas reiškė, kad po 2030-ųjų Iranas būtų galėjęs pasigaminti tiek branduolinio kuro, kiek tik norėtų.
Tačiau 2018 m. D.Trumpas pasitraukė iš susitarimo, o iraniečiai urano sodrinimą paspartino tiek, kad atsidūrė beveik per žingsnį prie atominės bombos gaminimo.
Dabar JAV prezidento derybininkai bando išmanevruoti pasekmių virtinėje, kurias sukėlė sprendimo, kurį jis priėmė nepaisydamas daugelio savo tuometinių patarėjų nacionalinio saugumo klausimais prieštaravimų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Izraelio kariniai laivai apsupo į Gazos Ruožą plaukiančią flotilę
07:19
Propalestinietiškus aktyvistus plukdančios flotilės, siekiančios pralaužti Izraelio blokadą Gazos Ruože, organizatoriai ketvirtadienį pranešė, kad jų laivus apsupo Izraelio „kariniai laivai“.
Daugiau nei 50 laivų flotilė pastarosiomis savaitėmis išplaukė iš Marselio Prancūzijoje, Barselonos Ispanijoje ir Sirakūzų Italijoje.
Naktį socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime „Global Sumud Flotilla“ nurodė, kad Izraelio kariniai laivai „neteisėtai apsupo flotilę tarptautiniuose vandenyse ir grasino pagrobimu bei smurtu“.
„Ryšys su 11 laivų nutrūko“, – pridūrė organizacija.
Remiantis organizacijos interneto svetainėje pateikiamais tiesioginio stebėjimo duomenimis, šiuo metu flotilė yra netoli Graikijos krantų, prie Kretos.
„Prie mūsų laivų priartėjo kariniai greitaeigiai kateriai, prisistatę kaip „Izraelio“, nukreipę lazerius ir pusiau automatinius šturmo ginklus, liepdami dalyviams eiti į laivų priekį ir atsiklaupti ant kelių bei rankų“, – pridūrė organizacija.
„Laivų ryšys yra slopinamas, buvo pasiųstas SOS signalas“, – teigė ji.
2025 metų pabaigoje į pradinę maždaug 50 laivų flotilę, kurią sudarė politikos veikėjai ir aktyvistai, pavyzdžiui, švedė Greta Thunberg, įlipo Izraelio karinio jūrų laivyno kariai – organizatorių ir „Amnesty International“ teigimu, tai buvo padaryta neteisėtai.
Įgulos narius Izraelis sulaikė ir išsiuntė namo.
Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomam Gazos Ruožui Izraelio blokada taikoma nuo 2007 metų. Izraelis ir palestiniečių islamistų judėjimas kaltina vienas kitą pažeidus paliaubas, kurios įsigaliojo 2025 metų spalio 10 dieną po dvejus metus trukusio karo.
