Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Suprasti Rusiją: 50 juodos mūsų kaimynės atspalvių

Sulaikytos „Femen“ aktyvistės Briuselyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Sulaikytos „Femen“ aktyvistės Briuselyje
Šaltinis: 15min
0
A A

Rusijos nesuprasi, remdamasis vien skausminga Lietuvos istorija, valstybės prezidentas Vladimiras Putinas nėra demonas, o Rusijos ekonomikos sprogimas demokratijos nepagimdys. Tokios mintys skambėjo ketvirtadienio vakare „World Economic Forum Global Shapers Vilnius“ surengtoje diskusijoje apie V.Putino asmenybę, Rusijos politiką ir verslo aplinką.

V.Putinas Lietuvoje vaizduojamas kaip demonas, Rusija – baisi agresorė, nusipelniusi pačios didžiausios bausmės. Toks siauras ir banalus požiūris vyrauja dėl to, kad į Rusiją žvelgiama per skaudžios Lietuvos istorijos prizmę, o gyventojai nesugeba atsiriboti nuo informacinio karo, kuris subanalina situaciją, bukina jos supratimą. Diskusijos dalyviai siūlė žvelgti į Rusiją sistemingai, matyti alternatyvas dabartinei situacijai ir nesitikėti, kad kažkokia griūtis Rusijoje garantuos demokratijos atsiradimą.

Laukia krizė

„Dveji metai bus išskirtinai sunkūs Rusijoje“, – sakė Rusijoje daug investuojančios „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.

Pasak jo, Rusija turi tris dideles problemas: per didelę teritoriją, per mažai žmonių ir per daug naudingųjų iškasenų. Rusija turi didelį valiutos rezervą, pensinius fondus ir indėlius Rusijos bankuose, kuriuos, reikalui esant, galima būtų išnaudoti. Tačiau atpigusi nafta, smukęs rublis, Vakarų sankcijos Rusiją nustums į krizę, kuri, G.Žiemelio teigimu, tęsis mažiausiai dvejus metus.

„Avia Solutions Group“ nuotr./Gediminas Žiemelis
„Avia Solutions Group“ nuotr./Gediminas Žiemelis

„Nereikia jokiu būdu linkėti sprogimo Rusijoje, sprogimas negimdo demokratijos, tai sukelia milžiniškus socialinius pokyčius ir dideles emocijas. Iš esmės tai nieko neatneša ir neatneš“, – sakė buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Mečys Laurinkus.

Pasak jo, norint padėti Rusijai, galima ir toliau taikyti moralinį spaudimą per sankcijas, būtina palaikyti liberalųjį Rusijos sparną.

Siūlo atsiriboti nuo istorijos

M.Laurinkus tvirtino, kad Lietuvoje iki šiol dominuoja du požiūriai į Rusiją –  moralinis istorinis, kalbantis apie skaudžią Lietuvos praeitį, ir pragmatinis, siūlantis bendraujant su Rusija atsiriboti nuo negatyvių dalykų.

BFL/ Tomo Lukšio nuotr./M.Laurinkus
BFL/ Tomo Lukšio nuotr./M.Laurinkus

„Manau, kad abu požiūriai Rusijai pažinti yra nebepakankami. Aš manau, kad Rusijai dabar pažinti yra reikalingas kitoks, platesnis požiūris. Manau, kad reikalingas, bet informacinių karų lauke užmirštamas, mokslinis požiūris. Tam reikalingos dvi sąlygos. Pirmoji sąlyga – reikia išeiti iš informacinio karo lauko. Iš to lauko, kuris iš tikrųjų bukina. Jis yra banalybių rinkinys. Antra sąlyga – pasirinkti tokį šiuolaikinį tyrimo metodą, kuris atitiktų įvairias šiuolaikines prognostines teorijas.

Kad pažintum Rusiją, reikia išeiti iš informacinio karo lauko. Iš to lauko, kuris iš tikrųjų bukina. Jis yra banalybių rinkinys, – sakė M.Laurinkus.

Kito kelio objektyviai pažinti bet kurią šalį nėra. Sisteminės įžvalgos metodas. Tai yra būdas giliau pažinti, kas gali įvykti netolimoje arba tolimesnėje ateityje, turint omenyje ne vienos linijos prognozę, bet turint omenyje įvairius aspektus. Tokio metodo rezultatas yra alternatyvų matymas. Jis neduoda vienareikšmio atsakymo. Jis duoda tam tikras alternatyvas, kurios Rusijoje taip pat egzistuoja“, – kalbėjo buvęs Lietuvos saugumo vadas ir diplomatas.

Pasak jo, Rusijoje vyrauja du požiūriai – konservatyvusis, kuris dabar dominuoja, ir liberalusis.

„Konservatyvioji alternatyva yra mišinys iš pusiau carinės, pusiau stolypininės, pusiau sovietinės ir pusiau įvairių paternalistinių variantų. Jie neturi nieko bendro su europietiškuoju konservatyvizmu klasikine prasme.  

Antroji alternatyva – liberalioji. Ji prasidėjo kartu su mumis visais, kai griuvo Sovietų Sąjunga. Rusija darė labai daug liberalių reformų ir beveik iki tam tikro laikotarpio mes buvome maždaug vienodoje situacijoje, bet paskui Lietuva pasuko į Europos Sąjungą, o Rusija įstrigo korupcijoje, nomenklatūroje“, – kalbėjo jis.

Vargu ar Rusijoje kada nors gali dominuoti liberalusis požiūris, todėl idealiu atveju Rusijoje atsiras pusiausvyra tarp liberaliojo ir konservatyvaus požiūrio.

Tačiau Lietuvos viešojoje erdvėje į situaciją dažnai žiūrima kur kas paprasčiau – Putinas yra blogas, agresyvus, jis dėl visko kaltas, ir taškas. Tačiau viskas yra kur kas sudėtingiau.

Ar be Putino būtų geriau?

Marius Laurinavičius, politikos apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro ekspertas, sakė, kad Rusijos politinius žingsnius galima nuspėti paprasčiausiai analizuojant viešoje erdvėje pasirodančią informaciją.

„Kuo Rusija skiriasi nuo Sovietų Sąjungos? Sovietų Sąjunga buvo uždara valstybė, kur tekdavo daryti išvadas pagal tai, kas prie ko stovėdavo per kokias nors laidotuves. Šiuolaikinėje Rusijoje viskas, ką galima analizuoti, yra viešojoje erdvėje, reikia tik mokėti skaityti“, – kalbėjo M.Laurinavičius.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Marius Laurinavičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Marius Laurinavičius

Kodėl taip yra? Apžvalgininkas sako, kad ten vyksta nuolatinė kova tarp pagrindinių klanų: „Tose savo kovose, bandydami pagrįsti ir į visuomenės sąmonę įtvirtinti savo idėjas, daugelį dalykų, pradedant tikrais korupciniais ryšiais ir baigiant ideologijomis, jie meta į viešumą.“

Todėl viskas yra kur kas sudėtingiau, nei atrodo iš tiesų. M.Laurinavičius pritaria M.Laurinkaus nuomonei, kad Putinas yra demonizuojamas.

Dabartinėje situacijoje, jeigu staiga neliktų Putino, tai kitas politikas būtų Duginas, – sakė M.Laurinavičius.

„Mes per daug koncentruojamės į vieną asmenį, Rusija yra absoliučiai ne tokia. Ir Vakaruose, ir Lietuvoje yra plačiai paplitęs mitas, kad Rusijoje valdžia yra Putino piramidė, jis išlipo ne ta koja, kažką sugalvojo ir padarė Ukrainai ne taip“, – sakė jis.

Ar viskas imtų ir pagerėtų taip paprastai, jeigu politikoje neliktų V.Putino: „Dabartinėje situacijoje, jeigu staiga neliktų Putino, tai kitas politikas būtų Duginas.“

Aleksandras Duginas yra vienas liūdniausiai pagarsėjusių vadinamosios Rusijos „konservatyviosios revoliucijos“ veikėjų. 15min.lt rašė, kad, nors šis terminas skamba kaip oksimoronas, tačiau jis puikiai perteikia Maskvos norą atsukti laiką atgal. V.Putinas yra pasakęs, kad Sovietų Sąjungos žlugimas yra didžiausia XX a. geopolitinė katastrofa, o nuo to laiko Rusijos užsienio politikos pagrindu tapo svajonė atkurti Rusijos imperinę galią. A.Duginas yra vienas iš karščiausių šios ideologijos šalininkų ir netgi jos bendraautorius.

americanfront.info nuotr./Aleksandras Duginas
americanfront.info nuotr./Aleksandras Duginas


Todėl manyti, kad pasitraukus V.Putinui, viskas stotų į savas vietas (vakarietiškas), yra naivu. Lietuvoje toks siauras požiūris, viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus teigimu, vyrauja visų pirma dėl mažo žiniasklaidos raštingumo.

Lietuviai dar nemoka skaityti

„Lietuva, kaip ir kitos nebrandžios demokratinės valstybės, turi didelę bėdą su žiniasklaidos raštingumu. Situacija gerėja, bet žmonės iki šiol sudėtingai geba patikrinti skirtingus šaltinius. Vyrauja tiesa/netiesa, patinka/nepatinka, noriu/nenoriu“, – sakė M.Katkus.

Būtent dėl to, pasak jo, lietuviai yra puikus informacinio karo taikinys – žmones lengva įtikinti.

Mykolas Katkus
Mykolas Katkus

„Rusijos paprastas pilietis, prie taurelės paklaustas, kaip būtų teisinga, sakytų, kad teisinga būtų, jeigu Rusija valdytų Lietuvą, Latviją, Estiją, Ukrainą, turbūt Lenkiją, o gal ir Londoną. Rusijos politinis elitas, pataikaudamas tokiam požiūriui, kaimynų atžvilgiu bando tą politiką vienaip ar kitaip įgyvendinti“, – pasakojo viešųjų ryšių specialistas.

Mes turime šalį, kuri yra pasirengusi bet kurią akimirką ką nors linksmesnio su mumis padaryti. Tai mums padeda susivokti tame informacijos sraute, – kalbėjo M.Katkus.

Tačiau jis pasidžiaugė tuo, kad žmonės pirmą kartą nuo įstojimo į Europos Sąjungą prieš dešimt metų turi visą politinį elitą vienijančią idėją.

„Tai yra ryškus padėties supratimas – jeigu pasaulyje kažkas subyrės, Ebola išsiplės, amerikiečiai atsisakys intervencinės politikos, mes turime šalį, kuri yra pasirengusi bet kurią akimirką ką nors linksmesnio su mumis padaryti.

Tai mums padeda susivokti tame informacijos sraute“, – kalbėjo M.Katkus.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min