Žvalgybos pareigūnai laikraščiui sakė, kad sąmoninga kampanija buvo nukreipta prieš šalies vadovus ir svarbiausius asmenis „Euroclear“ – vertybinių popierių depozitoriume, kuriame laikoma didžioji dalis įšaldyto Rusijos turto. Grasinimų sulaukė ir „Euroclear“ vadovė Valerie Urbain.
Europos žvalgybų pareigūnai mano, kad už šią kampaniją atsakinga Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU, nors grėsmės mastas tebėra diskusijų objektas. „Jie neabejotinai naudojo bauginimo taktiką“, – sakė vienas pareigūnas.
Kitų bauginimo kampanijos detalių leidinys nepateikė.
Teko samdyti asmens sargybinį
„Euroclear“ atsisakė komentuoti „The Guardian“ išvadų pagrįstumą. Tačiau ankstesniame „EUobserver“ tyrime buvo minimi grasinimai V.Urbain 2024 ir 2025 m., taip pat jos prašymas Belgijos policijai ją apsaugoti. Jis buvo atmestas, po to ji ir kiti bendrovės vadovai pasamdė iš pradžių Belgijos, o paskui Prancūzijos apsaugos įmonę. Lapkričio mėn. laikraščio „Le Monde“ publikacijoje teigiama, kad V.Urbain daugiau nei metus lydėjo asmens sargybinis.
Spalio mėn. spaudos konferencijoje Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris sakė, kad „Maskva mums aiškiai pasakė, kad jei paliesime šiuos pinigus, pasekmes pajusime amžinai“, ir užsiminė apie Rusijos atsakomuosius veiksmus, įskaitant Rusijos bankuose įšaldytų Vakarų pinigų konfiskavimą, Vakarų bendrovių areštą ir panašius Maskvai palankių jurisdikcijų sprendimus.
Trečiadienį Belgijos ministro pirmininko atstovas spaudai atsisakė komentuoti pranešimus apie grasinimus Belgijos vadovybei ir „Euroclear“ vadovui, motyvuodamas saugumo sumetimais.
Belgijos užsienio reikalų ministro Maxime'o Prevoto, kuris taip pat yra ministro pirmininko pavaduotojas ir dalyvavo derybose dėl reparacijų paskolos, atstovas spaudai teigė, kad jie „tokios informacijos neturi“.
Ketvirtadienį Briuselyje ES vadovai aptars galimybę panaudoti Rusijos centrinio banko įšaldytas lėšas ir paskolinti Kyjivui 90 mlrd. eurų, kurie bus labai svarbūs Kyjivo karinėms pastangoms 2026 ir 2027 m. paremti.
Belgija išreiškė susirūpinimą dėl šios schemos teisėtumo ir sakė, kad sutiktų su ja tik tuo atveju, jei būtų garantijų, kad „Euroclear“ bus visiškai kompensuota, jei Rusija paduos ieškinį dėl pinigų susigrąžinimo ir jį laimės.
Rusija viešai įspėjo, kad šių lėšų panaudojimas prilygtų vagystei, o Rusijos centrinis bankas Maskvos arbitražo teismui pateikė ieškinį „Euroclear“ dėl 18 trilijonų rublių.
