Kasdien į Kalė „džiunglėmis“ pramintą teritoriją plūstantys migrantai iš Vidurio Rytų, Afrikos ir Pietų Azijos užpildo didelį plotą, tačiau juos pasitinka spygliuotos vielos tvoros, gerai ginkluoti policininkų būriai ir apmokyti policijos šunys.
Nuotaika šioje migrantų stovykloje kasdien darosi vis mažiau rami. Daugelis migrantų baiminasi, kad Didžioji Britanija taip ir liks svajone, o jų gyvenimas artimiausius kelerius metus sustos šioje, griežtai saugomoje stovykloje, taip ir nekirtus Lamanšo sąsiaurio.
Praėjusį savaitgalį įvyko vienas iš pavojingiausių incidentų, kai gerai organizuota 200 migrantų grupė įsiveržė į Prancūziją ir Didžiąją Britaniją skiriantį Euro tunelį bei kelioms valandoms sustabdė eismą, reikalaudami leisti jiems pereiti į kitą valstybę.
Praėjusį savaitgalį įvyko vienas iš pavojingiausių incidentų, kai gerai organizuota 200 migrantų grupė įsiveržė į Prancūziją ir Didžiąją Britaniją skiriantį Euro tunelį bei kelioms valandoms sustabdė eismą, reikalaudami leisti jiems pereiti į kitą valstybę.
Didžiosios Britanijos atstovo Johno Keefe'o teigimu, šį kartą migrantai buvo „agresyvūs ir gerai organizuoti“. Pasak jo, dabar jie vadovaujasi mintimi: mums nerūpi, mes norime ištrūkti.
Sąlygos vadinamosiose „džiunglėse“ paaiškina, kodėl migrantai nori ištrūkti. Jiems tenka miegoti palapinėse, perpučiamose stipraus jūros vėjo, visą aplinką užpildęs troškus atliekų bei deginamų šiukšlių kvapas. Stovyklą dažnai sukrečia etniniai konfliktai ar muštynėmis besibaigiantys „juodosios rinkos“ sandoriai.
„Tai didžiausias lūšnynas visoje Vakarų Europoje. Prancūzijos ir britų valdžios atstovams turėtų būti gėda“, – sakė stovyklos savanoris Francois Guennoc, pabrėždamas, kad politikai šiuos žmones palieka likimo valiai.
„Džiunglėmis“ praminta stovykla vis labiau ima priminti nuolatinę gyvenvietę. Mažose parduotuvėlėse galima įsigyti visko: nuo telefonų iki dviračių. Teritorijoje yra trys mečetės, bažnyčia, teatras, restoranas. Nuolatinių gyventojų skaičius jau ima siekti 4 tūkstančius žmonių.
„Džiunglėse“ gyvenantis 23 metų Nawafas skundžiasi gyvenimo sąlygomis ir teigia, kad „kiekviena diena šioje stovykloje atrodo kaip metai“. „Visą gyvenimą miegojau savo lovoje, ant minkštos pagalvės. Dabar tenka gyventi štai taip. Miegoti palapinėje“, – skundėsi siras.
Nawafas svajoja patekti į Didžiąją Britaniją. „Vokietija ir Austrija siūlo geras sąlygas, bet vokiečių kalba labai sunki“, – sakė jis. Nawafas jau kelis kartus bandė prasmukti į kitą tunelio pusę, tačiau griežta policijos kontrolė iškrapštė jį net iš po sunkvežimio.
20-metis afganas Rafi Khanas vos nebuvo pervažiuotas traukinio, kai bandė lipti per užtvarą, bet paslydo ir nukrito ant bėgių. Jo 15-metis draugas žuvo prisilietęs prie aukštos įtampos elektros laidų.
Tiesa, ne visiems baigiasi taip laimingai kaip Nawafui. „Džiunglėse“ šiuo metu gyvena ir sunkiai sužaloti žmonės, bandę prasmukti pro užtvaras ar pasiekti Didžiąją Britaniją eidami tuneliu. 20-metis afganas Rafi Khanas vos nebuvo pervažiuotas traukinio, kai bandė lipti per užtvarą, bet paslydo ir nukrito ant bėgių. Jo 15-metis draugas žuvo prisilietęs prie aukštos įtampos elektros laidų.
R.Khanas pasakojo, kad jam teko bėgti iš šalies, kai Talibano teroristai sužinojo, kad vaikinas dirbo JAV karinių pajėgų vertėju. Mančesterio mieste gyvenantis pusbrolis jį pakvietė atvykti į Didžiąją Britaniją ir pažadėjo picų išvežiotojo darbą, tačiau išvykti iš Prancūzijos jam nepavyksta.
„Aš neketinu sustoti, nepasiduosiu. Afganistane buvo žymiai blogiau, bet išgyvenau“, – sakė vaikinas.
