2025-12-31 09:10 Atnaujinta 2025-12-31 10:15

Nuo Trumpo inauguracijos iki popiežiaus Pranciškaus mirties: kas 2025-aisiais įvyko pasaulyje?

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausius, jos požiūriu, 2025 metų užsienio įvykius.
2025 metų pasaulio įvykiai
2025 metų pasaulio įvykiai / 15min montažas

Sausis

1 d. Per Rusijos dronų ataką Kyjivo centre pirmosiomis 2025-ųjų valandomis žuvo du žmonės, o dar šeši buvo sužeisti. Ukrainos pareigūnai nurodė, kad Rusija dronais taikėsi į sostinės rajoną, kuriame yra prezidento rūmai ir vyriausybės kvartalas. Nukentėjo daugiabučių namų, o Ukrainos centrinis bankas pranešė, kad per išpuolį buvo apgadintas vienas iš jo pastatų. Kruvinos atakos prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus nesiliovė visus metus.

1 d. Jungtinių Valstijų Naujojo Orleano mieste, populiariame turistų rajone, automobiliui įsirėžus į žmonių minią, žuvo 14 žmonių ir pats užpuolikas, o dar 57 žmonės buvo sužeisti. Paryčiais įvykdyto išpuolio metu buvo daug Naujuosius metus šventusių žmonių. Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė, kad tiria išpuolį kaip teroro aktą. Tuomet dar tik išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas išpuolį susiejo su neteisėta imigracija – klausimu, kuris buvo jo pergalės rinkimuose pagrindas.

Yoon Suk-yeolas / KIM HONG-JI / AFP
Yoon Suk-yeolas / KIM HONG-JI / AFP

3 d. Pietų Korėjos tyrėjai bandė sulaikyti nušalintąjį prezidentą Yoon Suk-yeolą jo rezidencijoje dėl nepavykusio karinės padėties įvedimo, tačiau tam sutrukdė jo saugumo pajėgos. Yoon Suk-yeolą įstatymų leidėjai nušalino nuo pareigų. Trumpai gyvavęs jo karo padėties paskelbimas gruodžio 3-iąją sukėlė didžiausią šalyje politinę suirutę per kelis dešimtmečius. Dėl to Yoon Suk-yeolui gresia įkalinimas arba mirties bausmė. Sausio 15-ąją jis galiausiai buvo sulaikytas, o sausio 26-ąją apkaltintas maištu. Kaltinimai žymi pirmą kartą, kai bet kuriam pareigas einančiam šalies vadovui buvo iškelta baudžiamoji byla.

3 d. Danijos policija gavo pranešimą apie maždaug 20 dronų, pastebėtų virš Kiogės uosto, esančio į pietvakarius nuo Kopenhagos. Atsižvelgdama į susirūpinimą dėl saugumo, susijusį su Rusijos hibridinėmis atakomis kai kuriose Europos šalyse ir Maskvos vykdomu plataus masto karu prieš Ukrainą, policija tyrė pranešimus ir apie kitus pastebėtus dronus. Apie bepiločius orlaivius netoliese jautrių objektų buvo skelbiama visus metus, be kita, ko, jų pastebėta Vokietijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Belgijoje. Dėl incidentų su dronais visoje Europoje oro uostai vis buvo priversti laikinai sustabdyti skrydžius. Kai kuriais atvejais kaltinta Rusija.

5 d. Maskva pranešė, kad Ukrainos pajėgos Rusijos Kursko srityje pradėjo kontrpuolimą, siekdamos sustabdyti Rusijos karių judėjimą Kursko kryptimi. Šioje pasienio srityje Kyjivo pajėgos praėjusių metų rugpjūtį pradėjo netikėtą sausumos puolimą. Šį puolimą Maskva, padedama Šiaurės Korėjos pajėgų, atrėmė tik po kelių mėnesių, apie Kursko atsiėmimą Maskva paskelbė balandžio gale.

6 d. Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pareiškė, kad paliks postą, kai tik valdančioji Liberalų partija išrinks naują lyderį. Ankstesniais mėnesiais J.Trudeau populiarumas mažėjo, jo vyriausybė vos atlaikė kelis balsavimus dėl nepasitikėjimo, o kritikai ragino jį atsistatydinti. Nuo 2015 metų Kanadai vadovavusio J.Trudeau įpėdiniu kovą tapo Markas Carney.

7 d. Būdamas 96 metų mirė buvęs Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Jeanas-Marie Le Penas. Ši Prancūzijos politikos figūra, Holokaustą vadinusi istorijos smulkmena ir pusę amžiaus kursčiusi pyktį dėl imigracijos, padėjo įkurti kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį frontą, vėliau pervadintą Nacionaliniu sambūriu, bet galiausiai iš partijos jį dėl antisemitizmo išstūmė jo dukra Marine. Sausio 11-ąją J.M.Le Penas buvo per privačią ceremoniją palaidotas gimtajame La Trinitė mieste vakariniame Prancūzijos Bretanės regione.

Protestas Grenlandijoje / Christian Klindt Soelbeck / via REUTERS
Protestas Grenlandijoje / Christian Klindt Soelbeck / via REUTERS

7 d. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad dėl Grenlandijos ateities turėtų spręsti patys šios salos gyventojai. Tai ji sakė pasigirdus kalboms, kad Jungtinės Valstijos galbūt norėtų aneksuoti šią Danijos autonomišką valdą. Premjerė kalbėjo į Grenlandiją privataus vizito atskridus D.Trumpo sūnui Donaldui Trumpui jaunesniajam. Jo tėvas, keliomis savaitėmis anksčiau išreiškęs norą, kad Grenlandija priklausytų JAV ir būtų amerikiečių kontroliuojama, atsisakė atmesti karinio įsikišimo dėl Grenlandijos ir Panamos kanalo galimybę.

7 d. Los Andželo apylinkėse prasidėjo miškų gaisrai, trukę iki mėnesio pabaigos. Dėl jų žuvo mažiausiai 31 žmogus, sudegė daugiau kaip 18 tūkst. pastatų, o daugiau kaip 200 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą