Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švedija ir Suomija atnaujino diskusijas dėl stojimo į NATO

Švedijos vėliava
„Scanpix“ nuotr. / Švedijos vėliava
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos agresija Ukrainoje Švediją ir Suomiją paskatino atnaujinti diskusijas dėl šių šalių stojimo į NATO. Bendras požiūris į gynybą ir agresyvią kaimynę – kasmetinio Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos parlamentų gynybos komitetų pasitarimo tema.

Kasmetiniame Baltijos ir Šiaurės šalių bei Lenkijos parlamentų gynybos komitetų pasitarime politikai kalbėjo, kad puldamas Ukrainą Vladimiras Putinas neapskaičiavo, kad Europos valstybės susivienys ir pradės kelti klausimus, ar verta prekiauti ginklais ir modernia karine technika su Rusija.

„Agresija iš Rusijos pusės aneksuojant Krymą buvo reikalinga tam, kad atvertų akis Šiaurės valstybių vadovams, galbūt ir didelių Europos valstybių vadovams, kad suprastų, kokios yra iš tikrųjų Putino užmačios ir kam yra modernizuojama Rusijos kariuomenė. Iki 2020 m. planuojama kariuomenės modernizavimui skirti virš 600 mlrd. eurų“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pasitarime dalyvaujantys Švedijos parlamentarai sako, kad naujas Rusijos elgesys paskatino diskusijas dėl ilgus metus neutralitetą puoselėjančios Švedijos gynybos. Valdančioji šios šalies nuosaikiųjų partija mano, kad Švedija turėtų stoti į NATO.

„Sunku pasakyti, kaip bus, nes nuomonės vis dar skirtingos parlamente. Viešoji nuomonė taip pat. Pamatysim, bet mums svarbu likti aktyviais NATO partneriais. Aš atstovauju partijai, kuri mano, kad tai būtų natūralus Švedijos žingsnis, nes NATO pasikeitė ir mūsų kaimynai pasikeitė. Bet negali vieną dieną tapti NATO nare, o kitą dieną išeiti – reikia plataus politinio sutarimo“, – aiškina Švedijos parlamento Gynybos komiteto narys Johanas Forssellas.

Švedijoje žmonės jaučiasi panašiai kaip jūs čia, Baltijos šalyse. Truputį išgąsdinti, sunerimę, nežinantys, kaip keisis situacija

Tačiau Švedijos opozicijai priklausantys socialdemokratai pabrėžia, kad narystę NATO remia vos trečdalis švedų, nors pripažįsta, kad šis skaičius pastaruoju metu išaugo.

„Švedijoje žmonės jaučiasi panašiai kaip jūs čia, Baltijos šalyse. Truputį išgąsdinti, sunerimę, nežinantys, kaip keisis situacija. Bet tai verčia galvoti apie Švedijos kariuomenę. Apie tai, kaip stiprinti savo kariuomenę, kad galėtų pati apsiginti, o ne apie tai, ar tapti NATO nariais, ar ne. Mūsų neutraliteto istorija labai ilga, ir niekada nebuvo iš tiesų svarstoma tapti NATO nare“, – sako Švedijos parlamento Gynybos komiteto narys, socialdemokratas Clasas-Goranas Carlssonas.

Renginio šeimininkas A. Paulauskas sako pasitarime išgirdęs, kad Švedija, anksčiau Rusijai taisiusi ir modernizavusi tankų variklius, dabar jau nutraukė šį karinį bendradarbiavimą. Ar tai padarė visos NATO ir Europos Sąjungos šalys, pasak jo, neaišku.

„Tas akivaizdžiausias faktas, nors yra kitų valstybių, bet jos tą bendradarbiavimą sustabdė, Prancūzijai tai sunku padaryti, nes gerokai didesni įsipareigojimai, bet manau, kad iki rudens Prancūzija turės priimti vienokį ar kitokį žingsnį“, – tikina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Arvydas Anušauskas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras yra pareiškęs, kad Paryžius gali nutraukti kontraktą dėl dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų perdavimo Rusijai, jeigu Maskva nepakeis savo politikos Ukrainos atžvilgiu.

Parlamentarai sako, kad diskusijos dėl narystės NATO atsinaujino ir Suomijoje, kurios atstovai į pasitarimą neatvyko.

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min