Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šventojoje žemėje Velykos ne tokios kaip anksčiau, sako Jeruzalės senbuvis

Velykos Jeruzalėje
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Velykos Jeruzalėje
Šaltinis: BNS
0
A A

Nuo vaikystės gyvendamas Jeruzalėje Yacoubas Dahdalas įprato stebėti, kaip per Velykas šis miestas sutraukia krikščionis iš atokiausių Artimųjų Rytų kraštų.

Maldininkai įveikdavo tolimiausius atstumus, kad tik žengtų žingsnį keliu, kurį mynė Jėzaus Kristaus kojos.

Tūkstančiai tikinčiųjų apsistodavo vietos gyventojų namuose. Nemažai maldininkų iš miesto išvykdavo kaip naujai iškepti krikštatėviai, Jeruzalėje per šventes pakrikštiję naujagimius.

„Tai buvo šventė tikrąja ta žodžio prasme, – pasakojo 72–jų J.Dahdalas, Palestiniečių krikščionių bendruomenės Jeruzalėje senjoras. – Egiptiečiai atvykdavo traukiniu, libaniečiai ir sirai – autobusais“.

„Įsivaizduokite, kad būdamas senamiestyje galėjai girdėti įvairiausių akcentų: Libano, Jordanijos, Egipto, Sirijos mišinį. Tai būdavo didelis džiaugsmas“, – pasakojo jis.

Tuo tarpu šiandien Velykos mieste kitokios – čia dažniau juntama įtampa, nei dvasinis pakylėjimas.

Senamiesčio musulmonų kvartale esantis namas, kuriame gimė Y.Dahdalas, šiandien papuoštas Izraelio vėliavomis ir jame gyvena žydų naujakuriai, čia atsikraustę po 1967 metų karo, per kurį Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę.

Po šio konflikto maldininkų srautas iš kaimyninių arabų valstybių labai sumažėjo.

Sirija ir Libanas vis dar neatšaukė karo padėties su Izraeliu. Retai čia atvyksta ir egiptiečiai ar jordaniečiai, nors jų valstybės yra sudariusios taikos sutartis su Izraeliu.

Dabar per Velykas daugiausia maldininkų atvyksta iš Vokietijos, Peru ar Rusijos, tačiau jie dažnai būna nieko negirdėję apie Izraelio įvestą tvarką, apie kurią akivaizdžiai byloja vos ne už kiekvieno kampo stovintys policininkai.

Iki minimumo sumažėjęs ir palestiniečių maldininkų srautas. Vietos krikščionys būgštauja, kad šimtmečius gyvavusios jų tradicijos gali išnykti.

Palestiniečių piligrimines keliones į Jeruzalę ir jos šventąsias vietas, jų teigimu, labai varžo Izraelio taikomos saugumo priemonės.

Tuo tarpu Izraelio policijos atstovas sako, kad kasmet be kliūčių čia atvyksta tūkstančiai maldininkų.

„Šiemet tikimasi dar didesnio jų skaičiaus. Izraelio policija tik laikosi standartinių saugumo procedūrų, kurios yra taikomos šiuo metų laiku“, – sakė atstovas.

Reikia leidimų

1967 metais Izraelio okupuotose Gazos Ruožo, Vakarų Kranto teritorijose, taip pat ir Betliejuje gyvenantiems palestiniečiams reikia leidimo, norint patekti į Jeruzalę.

Izraelis sako, kad šiemet Velykų proga geranoriškai išdavė 10 tūkstančių leidimų Vakarų Kranto gyventojams ir penkis šimtus Gazos Ruožui, kuriame gyvena keli tūkstančiai palestiniečių.

Po paskutinio palestiniečių sukilimo dešimtmečio pradžioje, Izraelis labai suvaržė palestiniečių judėjimą, atskirdamas Vakarų Krantą saugumo siena, kuri eina rytiniu Jeruzalės pakraščiu ir atskiria ją nuo Betliejaus ir nuo kitų miestų.

Palestiniečiai sako, kad varžydamas jų galimybes patekti į Jeruzalę Izraelis prieštarauja savo viešiems tikinimams, kad nevaržomai leidžia visiems melstis šiame mieste.

O Jeruzalės senbuvis Y.Dahdalas per šias Velykas net nemėgins eiti į Kristaus kapo baziliką Jeruzalėje.

Pernai gavęs Izraelio leidimą jis išsiruošė aplankyti šventovės, tačiau kelią jam pastojo Izraelio saugumo pareigūnai.

„Tokiame amžiuje nebegaliu stoti prieš Izraelio karius,“ – paaiškino jis.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min