Pasak S. Cichanouskajos, Ukrainai gyvybiškai svarbu laimėti savo kovą, tačiau Baltarusija, kuri, valdant autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, yra artima Maskvos sąjungininkė, neturėtų būti paaukota.
„Mums svarbu, kad Europa per šias derybas atstovautų ir baltarusių balsui, kad neatskirtume Ukrainos ir Baltarusijos bylų, kad Baltarusija nebūtų atiduota kaip paguodos prizas V. Putinui“, – lankydamasi Europos Taryboje Strasbūre sakė ji.
Ukrainos ir JAV derybininkai ketvirtadienį Ženevoje surengė naujas derybas, siekdami užbaigti jau penktus metus besitęsiančią Rusijos invaziją, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad tolesnės Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono derybos kovo mėnesį gali vykti Abu Dabyje.
Rusija reikalauja, kad Ukraina išvestų savo karius iš vis dar kontroliuojamų teritorijų rytuose, tačiau V. Zelenskis atmetė šį pasiūlymą. Maskva taip pat pareiškė, kad konflikto pabaigos terminas nenustatytas.
S. Cichanouskaja teigė, kad jei Rusijai pavyktų įgyvendinti savo sąlygas, „ji dešimtmečiams išlaikytų status quo Baltarusijoje, o Baltarusija galėtų būti naudojama kaip placdarmas, kaip vieta, kurioje būtų dislokuojama vis daugiau įvairių rūšių ginkluotės, keliama grėsmė ir dar daugelį metų šantažuojami kaimynai“.
Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritorija invazijai į Ukrainą 2022 metais pradėti, o nuo 1994 metų Baltarusiją valdantis A. Lukašenka gruodį paskelbė, kad jo šalyje dislokuotos Rusijos balistinės raketos, galinčios nešti branduolinius ginklus.
43-ejų S. Cichanouskaja dalyvavo 2020 metų prezidento rinkimuose prieš A. Lukašenką, kuriuos, opozicijos teigimu, ji laimėjo.
Tačiau oficialūs rezultatai pergalę atidavė A. Lukašenkai, o tai sukėlė dideles demonstracijas ir brutalias represijas, privertusias S. Cichanouskają pasitraukti į tremtį.
Iš pradžių į Lietuvą atvykusi S. Cichanouskaja patvirtino, kad persikelia į Varšuvą.
Lietuvos pareigūnai praėjusiais metais sumažino jos apsaugos lygį, o keli opozicijos lyderės bendražygiai teigė, kad Baltarusijos valdžia jai grasino.
„Aš asmeniškai Vilniuje gyvenau penkerius metus ir, tiesą sakant, visada buvau tikra, kad kitas miestas, į kurį persikelsiu iš Vilniaus, bus Minskas, bet situacija yra tokia, kokia yra“, – sakė ji.
Dabar ji kalba apie maždaug 1,2 tūkst. politinių kalinių Baltarusijoje likimą, planuoja būdus, kaip pakeisti šalį, ir bendradarbiauja su Europos Taryba – žmogaus teisių gynimo organizacija, vienijančia 46 valstybes.
Politikė norėtų, kad Europos Sąjunga (ES) sugriežtintų sankcijas A. Lukašenkos vyriausybei dėl jos vaidmens kare Ukrainoje.
„Noriu paaiškinti europiečiams, kad jie turi tokias stiprias kortas, (...) kad padėtų mums išlaisvinti šalį“, – sakė S. Cichanouskaja.
Ji pridūrė, kad Baltarusijos žmonės nori būti „europiečiais“, nors pripažino, kad dėl 30 metų trunkančio A. Lukašenkos valdymo būtų sunku greitai gauti narystę ES.
Pasak jos, 2020 metų demonstracijos lėmė „milžinišką poslinkį žmonių protuose“.
„Neįmanoma užversti šio mūsų istorijos puslapio, nes baltarusiai niekada nebemąstys kaip vergai, kaip buvome prieš 2020-uosius, tai iš tiesų buvo proto revoliucija“, – teigė opozicijos lyderė.
