Kuo labiau jis menkina NATO ir kuo dažniau grasina iš pasitraukti, tuo tuščiau skamba jo žodžiai.
Aljansas, sukurtas iškart po Antrojo pasaulinio karo atgrasyti Sovietų Sąjungai ir užtikrinti taikai Europoje, atsidūrė krizėje. Netyla klausimai, ar jis gali gyvuoti toliau.
Karas Artimuosiuose Rytuose sustiprino anksčiau kankinusias abejones dėl JAV įsipareigojimo Aljansui, pažymėjo Ivo Daalderis, buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO.
„Sunku įsivaizduoti, kaip kuri nors Europos šalis dabar galės ir norės pasitikėti Jungtinėmis Valstijomis, kad jos ateis jos ginti, – sakė jis. – Galima tikėtis. Tačiau jos negali būti tuo užtikrintos.“
Trečiadienį vakare, kreipdamasis į taurą, D.Trumpas sąjungininkų palengvėjimui neužsiminė apie NATO.
Vienas aukšto rango Europos pareigūnas pažymėjo manantis, kad dauguma europiečių netiki, jog 5-asis straipsnis – NATO įsipareigojimas kolektyvinei gynybai – vis dar gali ką nors įbauginti.
Dabar atrodo, kad Jungtinės Valstijos yra pasaulio chaoso problemos dalis, įvertino pareigūnas, norėdamas likti anonimu dėl temos jautrumo. Ši šalis nebėra sprendimas ir prieglobsčio garantas, sakė jis.
Ketvirtadienį kalbėdamas Seule, Pietų Korėjoje, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rėžė tiesiai šviesiai: D.Trumpas savo nuolatiniais grasinimais pasitraukti tik pakenkė NATO.
„Jei kasdien sukeliate abejonių dėl savo įsipareigojimų, jūs juos sumenkinate“, – pareiškė prezidentas.
Praėjusią savaitę valstybės sekretorius Marco Rubio atliepė D.Trumpo nepasitenkinimą sąjungininkais Europoje ir įspėjo, kad santykius su NATO reikės įvertinti iš naujo po to, kai bus išspręstas karas Irane.
„Be Jungtinių Valstijų nėra NATO, – pabrėžė M.Rubio. – Aljansas turi būti naudingas abiems pusėms. Tai negali būti vienpusė gatvė. Tikėkimės, kad mums pavyks tai sutvarkyti.“
Kiti nėra tokie užtikrinti. Jungtinės Valstijos yra Aljanso nervų centras ir stuburas, to visada siekė pats Vašingtonas. Tačiau, vargu, ar Europą galima vadinti bejėge: dabar ji skiria dideles sumas pinigų gynybai. Iš dalies tai daro dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, iš dalies dėl D.Trumpo reikalavimų, po kurių taip pat sekė grasinimai pasitraukti iš Aljanso, jei jo narės „nesumokės“.
Net jei Vašingtonas išvestų 70 tūkst. JAV karių iš Europos, NATO, kurį sudarytų vien Europos šalys, būtų įmanomas, teigė aukšto rango Europos pareigūnai. NATO vadovavimo sistema ir infrastruktūra išliktų, o europiečiai galėtų užimti daugumą atsilaisvinusių darbo vietų.
Atlikta įvairių tyrimų apie tai, ką turėtų padaryti Europa, kad pakeistų JAV indėlį konvenciniame kare.
Viename tyrime, kurį praėjusių metų gegužę paskelbė Tarptautinis strateginių studijų institutas (ISSI), apytikriai apskaičiuota, kad per 25 metus to išlaidos siektų 1 trilijoną JAV dolerių.
Prieš metus Briuselio mokslinių tyrimų centras „Bruegel“ kartu su Kylio pasaulio ekonomikos institutu atliko panašų tyrimą ir įvertino, kad, norint atgrasyti Rusiją, Europai trumpuoju laikotarpiu gali prireikti 300 tūkst. daugiau karių daugiau ir prireiktų kasmet padidinti karines išlaidas bent 290 mlrd. dolerių.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas investicijoms į gynybą Camille'is Grandas pats parašė išsamią studiją apie spragas, kurias Europa turėtų užkaišyti, kad galėtų pakeisti Jungtines Valstijas.
D.Trumpo pareigūnai kartojo, kad europiečiai turėtų rūpintis įprastine gynyba, o Vašingtonas tuo tarpu laikys išskleidęs savo branduolinį skėtį.
Daugelis sutinka, kad tai būtina padaryti iki 2029-ųjų. Vokietijos kariuomenei vadovaujantis generolas Carstenas Breueris perspėjo, kad iki to laiko Rusija greičiausiai jau galės surengti rimtą puolimą prieš NATO. Tačiau, pasak jo, Vokietija ir NATO pajėgos iki to laiko gali labai gerai tam pasiruošti.
Kaip pernai apie Europą sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis: „Mums nereikia prilygti JAV. Mums tereikia būti geresniems už Rusiją“.
Tiesa, JAV branduolinis skėtis virš Europos, kurį D.Trumpas ne kartą pažadėjo išlaikyti, yra nepakeičiamas. Tačiau Europos valstybės jau aktyviai diskutuoja apie alternatyvas.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, dvi Europos branduolinės galybės, kartu su Vokietija ir Švedija diskutuoja, kaip išplėsti savo branduolinį skėtį, kad jis bent kažkiek primintų amerikietiškąjį.
Prancūzija sakė, kad pildys savo branduolinį arsenalą, o Jungtinė Karalystė teigė, jog atkurs branduolinius užtaisus galinčių nešti bombonešių oro pajėgas, kurios papildys jos branduolinius povandeninius laivus. Vis dėlto Didžiosios Britanijos branduolinio atgrasymo priemonės priklauso nuo JAV technologijų, o Prancūzijos – skirta Prancūzijos interesams apsaugoti pagal jos prezidento sprendimą.
D.Trumpo sprendimas bombarduoti Iraną tik sustiprino Europos impulsą imtis veiksmų. JAV nesitarė su sąjungininkais, o tada ėmė reikalauti pagalbos. Daugeliui, pavyzdžiui, Bruno Macaesui, buvusiam Portugalijos valstybės sekretoriui Europos reikalams, ši JAV „ekskursija“ atrodo kaip pralaimėjimas.
„Tai suteiks didelį postūmį Europai, – mano jis. – Dabar tai ne tik apie norą, kad JAV mus remtų. Dabar jaučiama, kad JAV nebus pajėgios, net jei to ir norės.“
Europai „kas mėnesį vis aštriau kyla pasirinkimo tarp autonomijos ir Amerikos klausimas“, pastebėjo jis.
Daug ką pasakė ir tai, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį į D.Trumpo grasinimų tiradą atšovė, jog Didžioji Britanija, artimiausia Amerikos sąjungininkė, turėtų suartėti su Europa.
„Pasauliui toliau einant šiuo nestabiliu keliu, mūsų ilgalaikiai nacionaliniai interesai reikalauja glaudesnės partnerystės su mūsų sąjungininkais Europoje ir su Europos Sąjunga“, – pabrėžė jis.
Nepaisant D.Trumpo daug kartų išreikšto nusivylimo, daugeliui kyla klausimas, kokią naudą gautų Jungtinės Valstijos, sunaikinusios NATO.
Buvęs Vokietijos ambasadorius Vašingtone Wolfgangas Ischingeris socialiniuose tinkluose pareiškė, kad JAV pasitraukimas iš NATO būtų dovana atkakliai besiginkluojančiai Rusijai.
„Reikia pasakyti tiesiai: JAV karių išvedimas iš Europos pagaliau leistų Rusijai paskelbti strateginę pergalę. JAV išstūmimas iš Europos buvo pagrindinis strateginis Kremliaus tikslas sovietmečiu ir vėliau, – teigė jis. – Ar JAV gali leisti, kad tai įvyktų??“
Buvusio JAV ambasadoriaus prie NATO Nicholaso Burnso nuomone, pasitraukimas būtų „katastrofa Amerikai kaip pasaulinei galiai“. Jis pripažino, kad būtų nustebęs, jei Kongresas tam pritartų.
NATO yra gynybinis aljansas, kuris atėjo į pagalbą JAV po rugsėjo 11-osios įvykių. Tačiau Irane, pabrėžė N.Burnsas, „mes ne buvome užpulti, o inicijavome puolimą už NATO ribų“, nesikreipdami į sąjungininkus pagalbos ir net iš anksto jų neinformuodami.
Net ir dabar, atkreipė dėmesį jis, Jungtinės Valstijos oficialiai nepaprašė NATO pagalbos. Tačiau siekdamos nuraminti JAV prezidentą, dauguma NATO šalių jau dabar siūlo, pasibaigus karui, padėti išlaikyti atvirą Hormuzo sąsiaurį, kaip to reikalauja D.Trumpas, sakė diplomatas.
Koaliciją, skirtą pokariniam patruliavimui sąsiauryje užtikrinti, šiuo metu sudaro apie 35 šalys, o jai vadovauja Didžioji Britanija ir Prancūzija.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company






