Šiandien Krymo gyventojai gyvena elektros ir vandens tiekimo sutrikimų sąlygomis, be atsargų ir be kuro, ukrainiečių dronams smūgiuojant į energetikos šaltinius šalia karinių objektų.
Dėl dažnų elektros energijos pertrūkių dingsta mobilusis ryšys, viešasis transportas praktiškai nebevažiuoja, o kuro pardavimas fiziniams asmenims ir įmonėms yra uždraustas. Kainos šoktelėjo į viršų, o turizmo sezonas, nuo kurio daugelis priklauso finansiškai, baigėsi nė neprasidėjęs.
Be kita to, daugeliui tapo beveik neįmanoma išvykti iš Krymo. Ukrainiečių dronai sugriovė tiltus ir dabar kontroliuoja sausumos maršrutą per okupuotą pietų Ukrainą į Rusiją. Atrodo, kad Ukrainos kampanija, kuria siekiama izoliuoti Krymą, keičia jėgų pusiausvyrą šalies pietuose. Dėl to daugelis ukrainiečių tiki, kad karas baigsis būtent okupuotame Kryme.
Krymas – tai „auksinis raktas“
Anot „Politico“, Krymas tikrai yra ypatingas. Karas Ukrainoje prasidėjo nuo jo aneksijos 2014 m., pusiasalį paverčiant beveik šventu Rusijos imperinės galios simboliu.
Per pastarąjį dešimtmetį Rusija pusiasalį pavertė karine baze, leidusia jos pajėgoms 2022 m. pradėtos plataus masto invazijos metu okupuoti dalį pietų Ukrainos. Krymas tapo saugiu mūšio lauko užnugariu, aprūpinančiu Rusijos pietinį frontą, o jo gyventojai buvo santykinai apsaugoti nuo karo.
Šią vasarą situacija smarkiai pasikeitė. Kaip pažymima straipsnyje, dėl Ukrainos pranašumo vidutinio nuotolio smogiamųjų dronų srityje ji gali susilpninti, o galbūt net ir sunaikinti dalį Rusijos karinio potencialo šalies pietuose, sutrikdydama logistiką, kuri užtikrina rusų kariuomenės funkcionavimą.
Ukraina tikisi, kad tai privers Rusiją perdislokuoti savo pajėgas iš kitų fronto sektorių, sumažinant spaudimą Ukrainos kariuomenei, taip pat mažinant Rusijos atakas prieš miestus.
Krymas taip pat turi didelę asmeninę reikšmę V.Putinui, kurio populiarumas šalies viduje šoktelėjo pusiasaliui jėga grįžus į Rusijos kontrolę. Krymo praradimas padarytų tiesioginį smūgį jo reputacijai ir galėtų sukelti nepasitenkinimą jo vadovavimu bei karu šalies viduje.
„Krymas yra auksinis raktas į Rusijos imperines ambicijas“, – pareiškė buvęs Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Ilja Pavlenka.
Bet ar tai gali baigtis pusiasalio sugrąžinimu Ukrainai? Rusija dešimtmečius ruošėsi užgrobti Krymą karinėmis, ekonominėmis, švietimo ir propagandos priemonėmis, pažymėjo I.Pavlenko. Ukraina privalo pasitelkti tokį pat platų taktikų spektrą.
„Mes visada sakėme, kad Krymas yra Ukraina, ir Ukraina naudos visus būdus Krymui susigrąžinti. Krymo negalima susigrąžinti vien tik karinėmis priemonėmis... Dabar mes darome karinį spaudimą, kad suteiktume savo diplomatams galimybę sėsti prie derybų stalo ir pasakyti: „Mes nepaliksime Krymo nuošalyje“, – sakė jis.
-
Analitikai: Ukraina pradėjo naują Krymo izoliacijos etapą
-
„The Telegraph“: pragaras Kryme tik prasideda
-
Krymo turizmas žlunga: ko griebėsi Kremlius
-
Karas Ukrainoje. CNN: po Grahamo mirties Ukraina neteko vieno iš pagrindinių rėmėjų JAV
-
Po smūgį Rusijos tanklaiviui kas 1,5 valandos – propagandininkai netveria pykčiu
-
Karas Ukrainoje. 4 karo metai pavertė Putiną prašytoju: ką Kinija jam uždraudė iškart
Tačiau nors Ukraina tikisi padaryti pusiasalio išlaikymą Rusijai dar sunkesnį ir brangesnį nei jis yra dabar, pačiai Ukrainai jo susigrąžinimas greičiausiai bus toks pat sudėtingas ir brangus.
„Tikiu, kad Krymo išlaisvinimas yra įmanomas. Tačiau ne artimiausioje ateityje“, – įvertino analitinio centro „Centre for Defence Strategies“ pirmininkas Andrijus Zahorodniukas.
