Kaip rašo „Financial Times“, D.Trumpo ir Danijos premjerės M.Frederiksen pokalbis truko 45 minutes.
Baltieji rūmai šio pokalbio nekomentavo, tačiau M.Frederiksen sakė, kad ji aiškiai perdavė amerikiečiams: Grenlandija, autonominė Danijos dalis, neparduodama.
Kartu ji pažymėjo, kad Amerika „labai domisi“ šia sala.
Penki dabartiniai ir buvę aukšto rango Europos pareigūnai nurodė, kad pokalbis vyko labai prastai.
Jie pridūrė, kad D.Trumpas elgėsi agresyviai ir konfliktiškai po to, kai Danijos ministrė pirmininkė pareiškė, kad sala neparduodama, nepaisant jos pasiūlymo glaudžiau bendradarbiauti karinių bazių ir naudingųjų iškasenų gavybos srityje.
„Tai buvo siaubinga“, – sakė vienas pašnekovas.
„Jis buvo labai tvirtas. Tai buvo šaltas dušas. Anksčiau į jį buvo sunku žiūrėti rimtai. Tačiau manau, kad tai rimta ir potencialiai labai pavojinga.“
Šio skambučio detalės greičiausiai sustiprins Europos nuogąstavimus, kad D.Trumpo sugrįžimas į valdžią kaip niekada įtemps transatlantinius ryšius, nes JAV prezidentas spaudžia sąjungininkus atiduoti teritoriją.
Daugelis Europos pareigūnų tikėjosi, kad jo pareiškimai apie norą perimti Grenlandijos kontrolę „nacionalinio saugumo“ sumetimais tėra taktinis žingsnis siekiant įgyti didesnę įtaką šiai teritorijai, kuri priklauso NATO.
„Financial Times“ pažymi, kad pokalbis su M.Frederiksen sužlugdė šias viltis ir pagilino NATO sąjungininkių užsienio politikos krizę.
„Ketinimas buvo labai aiškus. Jie nori tai padaryti. Danai šiuo metu išgyvena krizę“, – sakė vienas su pokalbiu susipažinęs asmuo.
Buvęs Danijos pareigūnas pridūrė: „Tai buvo labai sunkus pokalbis. Jis pagrasino imtis konkrečių priemonių prieš Daniją, pavyzdžiui, tikslinių tarifų.“
Tiesa, Danijos ministro pirmininko biuras pareiškė, kad „nepripažįsta anoniminių šaltinių pateiktos pokalbio interpretacijos“.
Mūšiai dėl Arkties regiono
Grenlandija, kurioje gyvena tik 57 tūkst. gyventojų, yra pagrindinė prieiga prie naujų jūrų kelių, kurie palaipsniui atsiveria Arktyje. Ji taip pat turi gausių, nors ir sunkiai prieinamų, naudingųjų iškasenų telkinių.
D.Trumpas pabrėžia, kad Grenlandijos saugumas yra svarbus JAV, nes Kinija ir Rusija daug investuoja į Arkties regioną, sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas.
Sausio pradžioje D. Trumpas pagrasino įvesti muitus Danijai, jei ji jam paprieštaraus Grenlandijos klausimu.
