Autorius pabrėžė, kad agresyvi Kremliaus retorika ir demonstratyvūs grasinimai yra ne tiek pasitikėjimo savimi įrodymas, kiek bandymas nuslėpti realias problemas. Nepaisant išorinio jėgos demonstravimo, Rusija susiduria su rimtais apribojimais – tiek kariniais, tiek ekonominiais.
Pažymima, kad tokia Maskvos strategija didžiąja dalimi remiasi Europos šalių baime ir neryžtingumu. Kremlius tikisi, kad Europa grasinimus priims pažodžiui ir vengs griežtų žingsnių, bijodama eskalacijos.
Tačiau, kaip pabrėžia autorius, būtent toks Europos atsargumas yra naudingas Rusijai. Vietoj santūrios reakcijos L.Foxas siūlo Europos valstybėms užimti ryžtingesnę poziciją, stiprinant paramą Ukrainai ir didinant spaudimą Maskvai.
Publikacijoje taip pat nurodoma, kad konflikto vilkinimas naudingas Kremliui, nes suteikia jam laiko prisitaikyti ir ieškoti naujų būdų sankcijoms apeiti. Tuo metu Europai tai reiškia augančią riziką ir tolesnį saugumo padėties blogėjimą žemyne.
Dabartinė situacija Europai atveria galimybių langą: Rusijos silpnumas gali būti išnaudotas pusiausvyrai pakeisti, tačiau tik su sąlyga, kad bus vykdoma griežtesnė ir nuoseklesnė politika, reziumuoja autorius.
Šią savaitę Rusijos gynybos ministerija paskelbė Europos bendrovių, kurios, Kremliaus vertinimu, dalyvauja Kyjivui skirtų kovinių bepiločių orlaivių gamyboje, sąrašą.
Ministerija pažymėjo, kad sąrašas paskelbtas siekiant „informuoti Europos visuomenę“ apie tariamas grėsmes saugumui ir karinių gamyklų buvimo vietą.
Savo ruožtu Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino, kad šios bendrovės gali tapti Rusijos kariuomenės taikiniais.
Be to, Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu taip pat išsakė grasinimus Suomijai ir Baltijos šalims, pabrėždamas, kad Rusija neva ginsis dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų. Jo teigimu, šios šalys esą leidžia Kyjivui naudotis savo teritorija dronams paleisti.


