Pasak jo, raketos „Orešnik“ smūgis buvo gana silpnas ir demonstratyvus, juo siekta signalizuoti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Rusija yra pasirengusi panaudoti raketą. Tačiau nesitaikymą į sprendimų priėmimo centrus Kyjive jam norėta perduoti kaip „geros valios gestą“.
Eksperto vertinimu, Kremlius „prarado savo fiktyvų kozirį“, kai paskelbė apie tariamą ataką prieš Rusijos vadovo Vladimiro Putino rezidenciją.
Pagrindinė Kremliaus strategija, anot V.Denysenkos, išlieka nepakitusi – užtemdyti Ukrainą. Jis pridūrė, kad V.Putinas vis dar tiki, kad šią žiemą įmanoma sužlugdyti Ukrainą ir priversti frontą subyrėti.
Ekspertas taip pat priminė, kad ketvirtadienį Rusijai buvo perduoti derybų dokumentai, todėl Maskva turi tik kelias savaites sugalvoti naujų pasiteisinimų, kodėl derybos tariamai žlunga.
Rusijos strategija dabar yra vilkinti, o Kremlius aktyviai ieško būdų, kaip pratęsti procesą, nors D.Trumpas spartina derybas, pažymėjo V.Denysenka.
„Putino atsitraukimo manevrai šiek tiek susiaurėjo. Nors jis vis dar vadovaujasi paradigma, kad net jei ir toliau vilkins, D. Trumpas jam nieko nepadarys. Pagrindinis klausimas – kaip aktyviai JAV dabar pradės kovoti su šešėliniu laivynu“, – rašė jis.
-
Rusija patvirtino atakavusi Ukrainą galinga „Orešnik“ raketa: tai buvo kerštas
-
Kaja Kallas: Rusijos smūgis Ukrainai raketa „Orešnik“ – akivaizdi eskalacija
-
Vokietija smerkia Rusijos smūgį Ukrainai raketa „Orešnik“
-
Kęstutis Budrys: Rusijos „Orešnik“ raketos ataka Ukrainoje – ciniškas spjūvis visiems į veidą
-
Parodė, kas liko iš „nesunaikinamos“ Rusijos raketos „Orešnik“
-
JK, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai: Rusijos raketos „Orešnik“ panaudojimas nepriimtinas
Pasak jo, pagrindinis veiksnys, kuris turės įtakos Kremliaus šeimininko sprendimui derėtis, bus JAV aktyvumas kovoje su Rusijos šešėliniu laivynu.
