Gruodžio 10 d. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) jūriniai dronai „Sea Baby“ Juodojoje jūroje smogė tanklaiviui „Dashan“.
Ekspertai tokio tanklaivio vertę įvertina maždaug 30 mln. dolerių, o per vieną reisą jis pergabendavo naftos produktų už maždaug 60 mln. JAV dolerių.
Šaltinių duomenimis, laivas, plaukiojantis su Komorų salų vėliava, judėjo Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje Novorosijsko uosto terminalo link. Per ataką tanklaivis patyrė kritinių pažeidimų.
SBU paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti smūgis tanklaiviui. Įraše aiškiai matyti laivo pavadinimas „Dashan“. Įraše matyti galingi sprogimai laivagalyje.
Ne paprastas laivas
Tačiau šis tanklaivis – ne eilinis civilinis laivas, kaip bandoma įtikinti. Tai – Rusijos šešėliniam laivynui priskiriamas tanklaivis.
Dėl Rusijos žaliavų gabenimo ir didelės rizikos laivybos (su išjungta identifikavimo sistema) prieš laivą „Dashan“ anksčiau sankcijas įvedė ES, Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija ir Šveicarija ir Naujoji Zelandija.
Laivų stebėjimo puslapis „Marrine Traffic“ patvirtina, kad paskutinis signalas iš „Dashan“ (IMO 9299666) buvo gautas gruodžio 9 d. Juodojoje jūroje, nuo to laiko laivas neišsiuntė jokio signalo. Šis tanklaivis plaukė po Gambijos vėliava.
Laivas gabeno rusiškas žaliavas, pažeisdamas tarptautinę teisę ir apeidamas sankcijas, taikomas Rusijai.
Be to, tanklaivis judėjo Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje Novorosijsko uosto terminalo kryptimi. Kaip praneša „Radijo Svoboda“, laivas plaukė maksimaliu greičiu, o jo transporderis buvo išjungtas.
Interviu „Radio Svoboda“ tiriamosios žurnalistikos projekto „SeaKrime“, priklausančio centrui „Mirotvorec“, žurnalistė Jekaterina Jaresko akcentavo, kad Rusija per Juodąją jūrą gabena apie ketvirtadalį savo naftos. Todėl vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai yra teisėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinys, o tokios atakos nelaikytinos terorizmo aktais.
Ne pirmas kartas
Tai – ne pirmas kartas, kuomet Ukrainą užpuolusios šalies atstovai atakas prieš savo objektus vadina terorizmu.
Po to, kai Ukrainos specialiosios tarnybos surengė unikalią operaciją prieš pagrindines Rusijos strateginės aviacijos bazes, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad buvo įvykdyti „teroristiniai veiksmai“.
Tačiau jokia galiojančios tarptautinės teisės norma neleidžia įvykdytos dronų atakos įvardyti teroristiniu aktu.
Šiuo metu nėra vieningo moksliškai ar teisiškai pripažinto apibrėžimo, kas yra „terorizmas“ ar „teroristinis aktas“.
Taip pat nėra ir vienareikšmiško apibrėžimo, kurį būtų parengusi Jungtinių Tautų Organizacija. Tačiau egzistuoja tam tikras požymių rinkinys – vadinamieji „pagrindiniai teroristinių aktų elementai“, užfiksuoti įvairiose tarptautinėse konvencijose.
JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras siūlo remtis šiais pagrindiniais elementais, išdėstytais JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1566 (2004 m.), kurioje terorizmu siūlomi laikyti:
„...Nusikalstami veiksmai, įskaitant nukreiptus prieš civilius, kurie vykdomi siekiant sukelti mirtį arba padaryti rimtą žalą sveikatai, arba paimti įkaitus, turint tikslą sukelti siaubą plačiajai visuomenei, žmonių grupei ar atskiriems asmenims, įbauginti gyventojus ar priversti vyriausybę ar tarptautinę organizaciją imtis tam tikrų veiksmų ar jų atsisakyti – šie veiksmai laikomi nusikaltimais pagal tarptautines konvencijas ir protokolus, susijusius su terorizmu, ir jų apibrėžimus.“
Civiliniai objektai pagal Hagos konvenciją
Tuo pačiu, terorizmas negali būti tapatinamas su kariniais veiksmais, jei šie kariniai veiksmai atliekami laikantis tarptautinės teisės normų. 1907 metų Hagos konvencijos dėl sausumos karo įstatymų ir papročių 27 straipsnyje keliami šie reikalavimai kariaujančioms šalims:
„Apsiausties ir bombardavimų metu turi būti imtasi visų būtinų priemonių, kad, kiek įmanoma, būtų saugomi šventyklos, mokslo, meno ir labdaros tikslams tarnaujantys pastatai, istoriniai paminklai, ligoninės ir vietos, kuriose laikomi ligoniai bei sužeistieji, su sąlyga, kad šie pastatai ir vietos tuo pačiu metu nenaudojami kariniams tikslams.“
Šiuo atveju ataka buvo nukreipta prieš teisėtą karinį–ekonominį taikinį ginkluoto konflikto kontekste, o ne prieš civilius ar siekiant sukelti visuotinį siaubą.
Todėl ataka prieš tanklaivį „Dashan“ vertintina kaip karo veiksmas, atitinkantis tarptautinės humanitarinės teisės logiką, o ne kaip teroristinis aktas.
15min verdiktas: melas. Ukrainos veiksmų nėra pagrindo vadinti teroristiniais veiksmais. Ukraina ginasi nuo Rusijos agresijos.
Turimi faktai rodo, jog šis laivas nebuvo eilinis civilinis objektas: jis priskirtinas Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“, gabeno rusiškas žaliavas pažeisdamas tarptautines sankcijas, veikė didelės rizikos režimu (su išjungta identifikavimo sistema) ir buvo sankcionuotas daugelio valstybių.
Be to, tanklaivis judėjo Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir buvo tiesiogiai susijęs su agresorės valstybės karo ekonomika.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
