Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 24, 16:15

Taivano generolas apkaltinas šnipinėjimu Kinijai

Vienas Taivano dimisijos generolas ir kitas tarnybą baigęs aukšto rango kariškis penktadienį buvo apkaltinti dalyvavę Kinijos šnipų tinkle, pranešė prokurorai.
Kinijos ir Taivano vėliavos
Kinijos ir Taivano vėliavos / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Taibėjus ir Pekinas šnipinėja vienas kitą nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 metais, kai pralaimėję nacionalistai pasitraukė į salą.

Dimisijos generolas majoras, pavarde Chienas, ir dimisijos pulkininkas leitenantas, pavarde Wei buvo apkaltinti pažeidę Nacionalinio saugumo įstatymą, sakoma Taibėjaus apygardos prokuratūros pranešime.

Nurodoma, kad jie padėjo Honkongo gyventojui, pavarde Tse, dirbančiam vienoje organizacijoje Kinijos pietinėje Guangdongo provincijoje, siejamoje su Pekino Centrine karine komisija.

Tse lankydavosi Taivane neva verslo reikalais ir užverbavo kelis tarnybą baigusius kariškius, pasiūlęs jiems nemokamo maisto ir kelionių. Manoma, kad agentas skatino juos pasinaudoti savo ryšiais su tebetarnaujančiais kariškiais ir išgauti naudingos informacijos.

Chienas ir Wei nesėkmingai bandė užverbuoti aukšto rango oro pajėgų karininką Chang Che-pingą, nuo 2019 metų liepos iki 2021-ųjų birželio ėjusį gynybos viceministro pareigas, nurodė prokuratūra.

„Abu kaltinamieji ketino sukelti pavojų nacionaliniam saugumui ir sukurti tinklą Kinijos kariuomenės institucijoms“, – sakoma pranešime.

Chang Che-pingas, šiuo metu patariantis prezidentei Tsai Ing-wen strategijos klausimais, pernai atsidūrė tyrėjų taikiklyje dėl numanomų ryšių su šia byla, bet vėliau buvo įvardytas liudytoju, o ne kaltinamuoju.

Tse liovėsi lankytis Taivane, kai šis reikalas iškilo į viešumą. Dabar jis yra yra įtrauktas į Taivano ieškomų asmenų sąrašą.

Vienas didžiausių ankstesnių šnipinėjimo skandalų Taivane buvo susijęs su kariuomenės generolu, vadovavusiu vienam žvalgybos padaliniui. 2011 metais šis kariškis už šnipinėjimą Kinijai buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Pekinas autonominę salą laiko „neatsiejama“ savo teritorijos dalimi ir ketina kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Pekinas padidino spaudimą Taibėjui, kai 2016 metais salos prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen, atmetanti nuostatą, jog Taivanas yra Kinijos dalis.

Antradienį 29 Kinijos kariniai lėktuvai įskrido į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ). Pagal per vieną dieną į šią zoną įskridusių orlaivių skaičių šis įsibrovimas buvo didžiausias šiais metais.

Ketvirtadienį Kinija pasiuntė į Taivano ADIZ 22 karinius orlaivius, nurodė salos vyriausybė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min