Komunistinė Kinija niekada nevaldė Taivano, tačiau Pekinas tvirtina, kad savarankiškai valdoma sala, turinti daugiau nei 23 mln. gyventojų, yra jo teritorijos dalis, ir naudoja karinį spaudimą savo suverenitetui įtvirtinti.
Gomindano (KMT) pirmininkė Cheng Li-wun (Čeng Livun), kuri nuo pat savo pareigų perėmimo lapkritį griežtai kritikuoja prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) vyriausybę, nori susitikti su Xi Jinpingu prieš savo oficialų vizitą į Jungtines Valstijas.
Nors KMT ilgą laiką palaikė glaudesnius ryšius su Pekinu, Lai Ching-te vadovaujama Demokratinė pažangos partija (DPP) kaltina Cheng Li-wun vykdant Pekino nurodymus ir vilkinant vyriausybės išlaidų gynybai planus.
KMT viduje nuogąstaujama, kad Cheng Li-wun ir Xi Jinpingo susitikimas gali sukelti neigiamą rinkėjų reakciją per Taivano apygardų rinkimus vėliau šiais metais.
Tačiau pirmadienį kalbėdama su užsienio žiniasklaida Cheng Li-wun teigė, kad derybos su Xi Jinpingu turėtų „reikšmingą simbolinę prasmę“ ir galėtų tapti taikių santykių abipus Taivano sąsiaurio pagrindu.
„Netikiu, kad vienas susitikimas gali išspręsti visas problemas, kurios kaupėsi beveik šimtmetį“, – sakė Cheng Li-wun.
„Tačiau (...) tikiuosi, kad man pavyks sėkmingai nutiesti tokį tiltą“, – teigė ji.
Nors Cheng Li-wun išreiškė įsitikinimą, kad susitikimas su Xi Jinpingu įvyks, Pekinas to nepatvirtino.
Cheng Li-wun pastabos nuskambėjo Taivano parlamentui pradėjus svarstyti konkuruojančius pasiūlymus dėl specialiųjų išlaidų gynybai, kuriomis siekiama sustiprinti salos karinius pajėgumus prieš galimą Kinijos puolimą.
Lai Ching-te vyriausybė pasiūlė skirti 1,25 trln. Taivano dolerių (33,9 mlrd. eurų) svarbiausiems gynybos pirkimams, įskaitant JAV ginklus, o KMT nori skirti 380 mlrd. Taivano dolerių (10,2 mlrd. eurų) JAV ginklams su galimybe įsigyti daugiau.
Nors KMT palaiko stipresnę gynybą, Cheng Li-wun teigė, kad vien didesnės karinės išlaidos nepadės pasiekti taikos su Kinija.
„Taip pat turi būti dedamos politinės pastangos. Politinės pastangos yra (...) svarbiausia“, – sakė Cheng Li-wun.
Kinija nutraukė aukšto lygio ryšius su Taivanu 2016 metais, kai į valdžią atėjo Lai Ching-te pirmtakė Tsai Ing-wen (Cai Ingven), kuri taip pat priklauso Demokratinei pažangos partijai.
Kinijos vadovai nekenčia Lai Ching-te, Pekinas vadina jį „separatistu“.
Cheng Li-wun teigė, kad jos siekis užmegzti glaudesnius santykius su Kinija nėra daromas Jungtinių Valstijų, kurios yra didžiausios Taivano ginklų tiekėjos, sąskaita.
Įstatymų leidėjai Vašingtone kritikuoja Taivano opozicines partijas dėl vyriausybės išlaidų gynybai įstatymo projekto blokavimo.
„KMT jau seniai palaiko labai gerus santykius su Jungtinėmis Valstijomis, ir mūsų santykių su žemynine dalimi (Kinija) gerinimas tam neturės įtakos“, – sakė Cheng Li-wun.
„Mums nereikia rinktis vieno ar kito“, – pridūrė ji.
