Tamsioji dronų rinka: „Bloomberg“ atskleidė, kas ir kaip tiekia Rusijai mirtinas karo technologijas

Nors Pekinas oficialiai tvirtina besilaikantis neutralumo dėl karo Ukrainoje, nutekėję dokumentai atskleidžia visai kitokį vaizdą.

Iš jų paaiškėjo, kaip bepiločių orlaivių technologijos, apeidamos sankcijas, iš Kinijos keliauja į Rusiją ir atsiduria fronto linijose. Rusijos valstybės finansuojama „Aero-HIT“ giriasi, kad netrukus kas mėnesį galės pagaminti po 10 tūkst. dronų, tarp jų ir pažangius modelius, kurie naudojami puolimams strategiškai svarbiame Chersone – mieste, kurį Kremlius vis dar vadina „neatskiriama Rusijos dalimi“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Vienas pagrindinių bendrovės gaminių – „Veles“ pirmojo asmens vaizdo (ang. FPV) dronas, leidžiantis realiuoju laiku stebėti mūšio lauką. Šie abiem pusėms gyvybiškai svarbūs dronai Rusijos karių rankose vienu svarbiausių ginklu taikantis į civilių rajonus Chersone, kurį Ukraina susigrąžino dar 2022 m. pabaigoje.

FPV dronų kaina – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių. „Bloomberg“ peržiūrėtuose dokumentuose nurodoma, kad šių metų kovą 100 „Veles“ dronų partija buvo užsakyta už 8 mln. rublių – maždaug po 1 000 dolerių už vienetą.

JAV sankcijos bendrovei „Aero-HIT“ smogė dar 2023 m. birželį, kai paaiškėjo, kad šios įmonės gaminiai naudojami Rusijos kariuomenės operacijose Chersone.

Tuo metu kiti dokumentai rodo, kaip Maskva pasitelkia tarpininkus iš įvairių, su gynyba nesusijusių sektorių – nuo maitinimo iki jūrų gėrybių importo – tam, kad užmaskuotų karinius tiekimus.

2025 m. birželį nutekinti laiškai atskleidė, kad „Aero-HIT“ siekia gauti Gynybos ministerijos finansavimą, jog galėtų pradėti Rusijoje gaminti Kinijos „Autel EVO Max 4T“ dronus, garsėjančius itin atspariais radijo moduliais. Planuojama į 30 tūkst. dronų per metus gamybą investuoti 7,1 mlrd. rublių.

„IMAGO“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Nors pati „Autel“ bendrovė oficialiai neigia bet kokius ryšius su Rusijos rinka nuo 2022 m. vasario, dokumentai rodo, jog 2024 m. bendradarbiavimas su Rusijoje veikiančiais jos inžinieriais buvo atnaujintas. Ar apie tai žinojo „Autel“ vadovai – neaišku. Tuo metu Jungtinė Karalystė jau lapkritį paskelbė sankcijas „Autel“, kaltindama ją pagalba Rusijos karo veiksmams.

„Bloomberg“ žurnalistams „Autel“ atstovai teigė neturintys nieko bendra su „Aero-HIT“, prekybą su Rusija nutraukusi 2022 m. pradžioje ir veikianti pagal griežtas atitikties taisykles. Sausį bendrovė viešai atmetė JAV kaltinimus dėl ryšių su Rusijos kariuomene ir tikino esanti tik civilinių dronų gamintoja.

Kinijos valdžia taip pat atkerta neva neprekiaujanti ginklais nė su viena puse ir prižiūrinti dvejopo naudojimo prekių eksportą. Visgi dokumentai rodo – net jei valdžios institucijos ir nežino apie šiuos sandorius, kai kurios Kinijos įmonės dėl tarptautinio spaudimo pasitraukia, o jų vietą užima kitos.

Kinija / Go Nakamura / REUTERS

Karui perkopus trečius metus, bepiločiai orlaiviai tapo itin svarbiu karo įrankiu. Rusija nuolat intensyvina dronų atakas, kartais per vieną naktį paleisdama po kelis šimtus. Gegužę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai pranešė, jog Kinija nutraukė dronų tiekimą Ukrainai, bet tiekimą Rusijai – tęsia.

„Aero-HIT“ priklausomybė nuo Kinijos tiekėjų užsimezgė dar 2022-aisiais – tuomet rusų įmonei pavyko užsitikrinti reikalingų komponentų tiekimą masinei „Veles“ gamybai. Tų metų rudenį Rusijos „Komax“ pradėjo derybas su Harbino obligacijų zona ir Chabarovsko oro uostu dėl dronų dalių sandėlio steigimo su mokesčių lengvatomis.

2024 m. sausį „Aero-HIT“ savo projektą pristatė Kremliaus organizuotame verslo renginyje Chabarovske, kuris buvo V.Putino rinkimų kampanijos dalis. Tiesa, pristatyme Kinijos partnerių neminėjo, o ar buvo užsitikrintas finansavimas – nežinoma. Tačiau dokumentai rodo – dronai kariuomenei buvo tiekiami.

Iki 2024 m. kovo mėnesio 20 dronų ir baterijų buvo perduota Chersono batalionui per jūrų transporto bendrovę. Rugpjūtį Gynybos ministerija išreiškė ketinimą įsigyti dar 5 000 „Veles“ dronų. Ar sutartis buvo pasirašyta – nežinia.

Rusijos gynybos ministerija/ „Facebook“/Rusijos gynybos ministerija

Dar viename dokumente nurodyta, kad „Aero-HIT“ „Autel“ komponentus pirko per „Renovatsio-Invest“, kurią JAV taip pat įtraukė į sankcionuotų įmonių sąrašą 2024 m. birželį. Kompanija savo veiklos nekomentavo.

Kovo mėnesį vienas Pskovo karinės vadovybės atstovas kreipėsi į oro linijų maitinimo įmonę „Aeromar-DV“, prašydamas už 8 mln. rublių nupirkti 100 „Veles“ dronų – su Gynybos ministerijos palaiminimu. Mokėjimo dokumentai patvirtina sandorį.

Ar šie dronai pasiekė Pskovo 76-ąją oro desanto diviziją, nežinia. Tačiau kinų tiekiami „Veles“ ir toliau kasdien pasirodo virš Ukrainos fronto linijų.