„Naftos rinkoje iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra beprecedenčio masto, todėl labai džiaugiuosi, kad TEA šalys narės į tai atsakė beprecedenčio dydžio skubiais kolektyviniais veiksmais“, – sakė TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis.
TEA koordinuojamas atsargų atlaisvinimas viršijo 182 mln. barelių naftos, kuriuos Paryžiuje įsikūrusios pasaulinės energetikos organizacijos narės panaudojo 2022 metais, kai Rusijos vadovas Vladimiras Putinas įsiveržė į Ukrainą.
„Neatidėliotinos pagalbos atsargos rinkai bus pateiktos per laikotarpį, tinkamą kiekvienos šalies narės nacionalinėms aplinkybėms, ir bus papildytos kai kurių šalių papildomomis neatidėliotinomis priemonėmis“, – nurodė TEA.
Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Didžiojo septyneto (G7) ekonomikų lyderiai vaizdo konferencijoje, kuriai pirmininkavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), aptarė plataus masto ekonomines JAV ir Izraelio karo su Iranu, trunkančio jau antrą savaitę, pasekmes.
Anksčiau trečiadienį Japonija, kurios strateginės naftos atsargos yra vienos didžiausių pasaulyje, ir Vokietija pranešė, kad pasinaudos savo naftos rezervais.
Ministrė pirmininkė Sanae Takaichi (Sanajė Takaiči) teigė, kad Japonija atsargas atlaisvins jau pirmadienį, o Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministrė Katherina Reiche (Katerina Raich) sakė, kad jos šalis planuoja padaryti tą patį, tačiau konkrečios datos nenurodė.
„Nelaukdama oficialaus sprendimo dėl koordinuoto tarptautinių atsargų atlaisvinimo su TEA, Japonija nusprendė imtis iniciatyvos mažinant įtampą tarptautinėje energetikos rinkoje ir jau nuo šio mėnesio 16 dienos atlaisvins strategines atsargas“, – žurnalistams sakė S. Takaichi.
„Atsižvelgiant į išskirtinai didelę Japonijos priklausomybę nuo Artimųjų Rytų (naftos) ir į tai, kad mums bus padarytas didelis poveikis, planuojame panaudoti Japonijos strategines naftos atsargas“, – pridūrė ji.
Reiche teigė, kad iš viso bus atlaisvinta 2,4 mln. tonų.
„Puikus laikas“
Žaliavinės naftos rinka susidūrė su dideliu nepastovumu nuo tada, kai praėjusio mėnesio pabaigoje Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo smūgius Iranui, o Teheranas atsakė atakuodamas taikinius visame naftos turtingame Persijos įlankos regione ir faktiškai uždarydamas Hormūzo sąsiaurį.
Paprastai per šį sąsiaurį transportuojama apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų.
JAV vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas (Dagas Burgumas) teigė, kad tranzito problema yra „laikina“.
„Tai, ką turime, nėra energijos trūkumas pasaulyje. Mes turime tranzito problemą“, – sakė jis.
Vienas Prancūzijos pareigūnas anksčiau teigė, kad G7 narės nori veikti išvien.
„Šiandien naftos trūkumo nėra, bet yra kainų problema, todėl idėja yra labiau siųsti signalą rinkoms, o kad tas signalas būtų stiprus, geriau, jei jis būtų koordinuotas“, – sakė jis.
„Pumpuojama mažiau naftos“
Prekybos platformos „Swissquote Bank“ vyresnioji analitikė teigė, kad 400 mln. barelių vis dar būtų menkas kiekis, palyginti su maždaug 45 mln. barelių, kuriuos TEA šalys suvartoja kasdien.
„Todėl tai būtų laikinas sprendimas“, – sakė ji nors pridūrė, kad šis pranešimas trečiadienį padėjo suvaldyti naftos kainas.
„Artimieji Rytai dabar pumpuoja mažiau naftos – maždaug šešiais procentais mažiau – reaguodami į karą su Iranu“, – teigė ji.
Viso pasaulio šalys buvo priverstos skubiai reaguoti į naftos kainų šuolius.
Bangladešas dislokavo kariuomenę saugoti naftos saugyklų, Indija įvedė griežtesnę gamtinių ir maisto gaminimo dujų kontrolę, o Prancūzijos pareigūnai atliko patikrinimus degalinėse ir skyrė baudas tiems, kurie buvo pagauti didinantys kainas.
32 TEA narės turi daugiau nei 1,2 mlrd. barelių viešųjų neatidėliotinos pagalbos naftos atsargų, o dar 600 mln. barelių pramonės atsargų laikoma pagal vyriausybių įgaliojimus.
